„Istorinis“ dislokavimas: NATO pirmą kartą aktyvuoja Greitojo reagavimo pajėgas

NATO ceremonija Rukloje Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / NATO ceremonija Rukloje

Istorinis dislokavimas

40 tūkst. karių turinčios Greitojo reagavimo pajėgos suformuotos, kad būtų pasirengusios dislokavimui 365 dienas per metus ir galėtų reaguoti per dvi ar tris dienas kilus saugumo krizei.

Visos 30 NATO narių turi sutikti aktyvuoti šį dalinį, ir tokį žingsnį jos atliko ketvirtadienį. Vis tik kariai nebus dislokuoti Aljansui nepriklausančioje Ukrainoje.

Valstybės narės rotacijos principu kasmet sustiprina šias pajėgas savo kariais, o už bendrą vadovavimą jiems atsakingas vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas. Šiuo metu šias pareigas eina JAV generolas Todas Woltersas.

T.Woltersas NATO pajėgų aktyvavimą pavadino „istoriniu momentu“.

Dislokuojamas dalinys, suformuotas 2002 metais siekiant paspartinti NATO reagavimo pajėgumus, sudarytas iš sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgų; jos skirtos atsakyti į įvairius iššūkius, įskaitant nelaimių padarinių likvidavimą ir evakuaciją.

Be pratybų, Greitojo reagavimo pajėgos iki šiol dalyvavo įvairiose saugumo misijose – pavyzdžiui, per 2004 metų Atėnų olimpines žaidynes – taip pat prisidėjo likviduojant padarinius po stichinių nelaimių, tokių kaip JAV nusiaubęs uraganas „Katrina“ bei katastrofiškas žemės drebėjimas Pakistane.

Be to, 2021 metų rugpjūtį dalis šių pajėgų padėjo evakuoti ir perkelti iš Afganistano NATO talkinusius afganistaniečius ir jų šeimas.

NATO ceremonija Rukloje Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / NATO ceremonija Rukloje

Priešakinis būrys

2014 metais Rusijai aneksavus Krymą ir kilus konfliktams Artimuosiuose Rytuose, prie dalinio buvo prijungtos specialios priešakinės pajėgos, laikomos aukščiausios parengties NATO elementu.

Šios 20 tūkst. karių turinčios pajėgos, vadinamos Ypač greito reagavimo pajėgomis (angl. Very High Readiness Joint Task Force, VJTF), vadovaujamos rotacijos tvarka. Šiuo metu joms vadovauja Prancūzija, o nuo 2023 metų vadovavimą perims Vokietija.

Pagrindinę brigadą, kurioje tarnauja apie 5 tūkst. karių, šiuo metu sudaro bendras prancūzų ir vokiečių padalinys, įsikūręs Prancūzijos Lilyje, taip pat Ispanijos, Portugalijos bei Lenkijos kariai.

Šiuo metu visoms NATO Greitojo reagavimo pajėgoms vadovauja Sąjungininkų jungtinių pajėgų vadavietė, įsikūrusi Nyderlandų Briunsiume.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį nepatikslino, kur siunčiamos Greitojo reagavimo pajėgos. Pasak jo, šis sprendimas priklausys nuo vyriausiojo NATO karinio vado.