Lietuvoje maisto prekių krepšelis per mėnesį sudaro apie 15 proc. vidutinio atlyginimo, tad vidutines pajamas uždirbantiems gyventojams numatomas kainų šuolis labai didelės finansinės įtakos neturėtų padaryti.
Vis dėlto, pasirengti pokyčiui bei pergalvoti savo vartojimo įpročius yra verta kiekvienam, ypač gaunančiam mažesnes pajamas.
Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje. Pagal šių javų eksportą pirmoje vietoje esančiai Rusijai ir į didžiausių eksportuotojų penketuką patenkančiai Ukrainai drauge tenka apie 29 proc. viso kviečių eksporto pasaulyje.
Rusijos karas Ukrainoje nuo pat pradžios š.m. vasario 24 d. padarė didžiulę įtaką javų kainai, kuri per metus augo daugiau nei 30 proc.
Žinoma, žaliavų kainų augimas pasaulinėse rinkose tiesiogiai nesitransformuoja į tokio pat dydžio iš jų gaminamų produktų kainos šuolį. Tačiau pabrangęs kuras, energijos ištekliai bei smarkiai ūgtelėjusios trąšų kainos rodo neišvengiamą maisto kainų augimą artimiausioje ateityje.
Didesnį poveikį pajus ne visi
Pažengusiose turtingose pasaulio šalyse išlaidos maistui sudaro palyginti nedidelę namų ūkių biudžeto dalį. Tuo metu besivystančiose šalyse maistui išleidžiama daugiau nei 20 proc. namų ūkio pajamų, o skurdžiose šalyse išlaidos maistui sudaro apie 40 proc. pajamų.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, Lietuva yra arčiau pažengusių pasaulio šalių. Remiantis suderintu vartotojų kainų indeksu, paaugusios Lietuvos gyventojų išlaidos maistui 2022 m. sudaro apie 19 proc. visų vartojimo išlaidų.
Lietuvos banko skaičiavimais, maistui ir nealkoholiniams gėrimams per mėnesį šalies gyventojai išleidžia vidutiniškai 158 eurus − tai sudaro apie 15 proc. vidutinio atlyginimo.
Tad vidutines ir didesnes pajamas gaunančių gyventojų biudžetui didelės įtakos ūgtelėjusios kainos greičiausiai nepadarys. Ją švelninti turėtų ir prognozuojamas besitęsiantis atlyginimų augimas
Tuo metu mažesnes pajamas gaunantys gyventojai bus jautresni prognozuojamam maisto kainų augimui. Tiesa, jį padėti amortizuoti turėtų didėsiantis neapmokestinamas pajamų dydis, didinama senatvės pensija ir kitos socialinės išmokos. Valstybės pagalba pažeidžiamoms visuomenės grupėms tokiame kontekste yra tikslinga ir itin reikalinga.
Ruoštis reikia jau dabar
Spaudimą gyventojų, o ypač mažiau uždirbančių, biudžetui darys ne tik augančios maisto, bet ir išaugusios elektros, dujų kainos. Tad ruoštis didesnes maisto kainas žadančiam rudeniui bei šaltajam metų laikui verta jau dabar.
Ypač tai pasakytina apie sostinės gyventojus, kurie, tikėtina, gerų žinių dėl šildymo nesulauks ir artėjančio sezono metu.
Jautriausiai gyventojų grupei reikėtų pasidomėti galimybėmis gauti kompensacijas už elektrą, dujas, šildymą ir karštą vandenį. Tuo metu maisto vartojimo įpročius peržvelgti verta kiekvienam.
Per metus vienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 60 kilogramų maisto, kurio dalis yra visiškai tinkama vartoti. Tad sumažinti išlaidas maistui padės ir tikslingas planavimas, ir tinkamas maisto laikymas.
Pavyzdžiui, padėti gali net įpročiais tapusios mažos smulkmenos. Nors kepėjai sako, kad šaldytuve duona kiek pakeičia savo skonio savybes, laikoma šaltai ji gerokai lėčiau genda. Sutaupyti padės ir šaldytų produktų naudojimas.
Pramoniniu būdu atšaldytos daržovės išlaiko savo maistines ypatybes, jos gali būti ilgai laikomos šaldiklyje. Tuo metu šviežios daržovės neretai sugenda greičiau, nei mes jas spėjame sunaudoti.
Artėjanti vasara apskritai yra puikus metas šaldiklį ir rūsio lentynas užpildyti žiemai paruoštais produktais
Galiausiai, itin svarbu pasinaudoti šiltuoju sezonu, kuris biudžeto netuština didelėmis sąskaitomis už šildymą. Todėl dalį pajamų galima atidėti ruošiantis naujam šaltajam sezonui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą