Kariškių patarimas - nekelti panikos

(3)

Rusijai ir Baltarusijai pritraukus savo kariuomenes prie Ukrainos šiaurinės ir rytinės sienos, ir Lietuvoje pasigirsta gąsdinimų, kad jau reikia pirkti kruopas, degtukus, muilą ir t.t. Esą, nugalėjus Ukrainą, kita puolama valstybė bus Lietuva. O kaip yra iš tikrųjų? Juk bet koks panikos eskalavimas neprideda valstybės vidaus gyvenimui rimties

Panika mums ne naujiena. 2020 m. pavasarį, išsigandę COVID-19 pandemijos bei karantinų, masiškai pirkome grikius ir kitas maisto atsargas. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. mūsų šalies maisto, gėrimų ir tabako mažmeninė apyvarta siekė 5 110 120,5 tūkst. eurų, o 2019 m., kai dar negalvojome apie pandemiją, prisipirkome tų pačių prekių už 4 859 503,8 tūkst. eurų.

Kita vertus, ar dėl panikos pirktos kruopos ar miltai iš tikrųjų šimtu procentų pravertė? Gal ir dabar spintelėse turime šeimai nusibodusių kruopų?

Ne veltui Lietuvos kariuomenė savo „Facebook" paskyroje įspėja piliečius:

„Blogiausia, ką galima daryti, - susikurti savo galvose menamą tikrovę („vyksta karas") ir tuomet gąsdinti savo draugus ir pagyvenusius tėvus, o dar blogiau - pirkti grikius, gryninti pinigus ir t.t.

Tai sprendimai, padiktuoti ne faktų, o prielaidų.

Ant šito grėblio jau esame užlipę - šiandien daug kam iš mūsų reikėtų iš pradžių suvalgyti grikius, kurių prisipirkome 2020-ųjų pavasarį, pandemijos pradžioje, ir tik tada pirkti naujų (...), ką rekomenduojame geriausia - dirbti savo įprastą darbą ir atlikti jį kuo geriau."

Tikrina Vakarų vienybę

Afganistano karo dalyvis, buvęs Kauno politikas, visuomenininkas Gintautas Labanauskas priminė seną anekdotą:

„Žmogelis vandenyje ėmė rėkti „skęstu". Kai prie jo priplaukė gelbėtojai, „skęstantysis" ėmė juoktis, kad čia pokštas. Antrą kartą vėl ėmė šaukti, kad skęsta. Ir vėl gelbėtojams paaiškino, kad papokštavo.

O trečią kartą, kai žmogelis iš tikrųjų skendo, niekas juo nepatikėjo ir šis nuskendo.

Šiandien, manau, Rusija gąsdina Vakarus, kad išloštų kuo daugiau ekonominės naudos. Bet tokie gąsdinimai gali virsti realybe. To nepastebėti nereikėtų.

Tai sustabdyti galėtų tik JAV ir ES vienybė. Tikėkimės, kad Europos prioritetas bus ne pigios dujos, o demokratinių procesų gynyba.

Net ir tuo atveju, jei tose šalyse irgi trūksta tikros demokratijos. Priešingu atveju - vieną kartą gąsdinimai baigsis ir bus kaip tame anekdote. Gąsdinimais tikrinama, kiek demokratinėse šalyse yra vienybės.

O kalbant apie kruopas, visada naudinga turėti maisto atsargų, tačiau panikos eskaluoti nereikia. Nežinau, kas ją eskaluoja."

Bepročiai gali visaip pasielgti

Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių asociacijos vadovas Juozas Natulkevičius sutiko, kad santykiai tarp Rusijos ir Ukrainą palaikančių valstybių yra įtempti, bet galbūt čia daugiau gąsdinimo nei tikro pavojaus:

„Viena pusė gąsdina, kita pusė gąsdina. Viešumoje gąsdinimai eskaluojami vis labiau, lyg nebūtų Lietuvoje kitų problemų. Gal gąsdinimai - valdžios priedanga, kad nukreiptų mus nuo kitų problemų? Grupė politikų jau daug metų tą įtampą kursto.

Organizatorių nuotr.

Ir mūsų konservatoriai su visais yra „susipjovę", o jei elgsis taip ir toliau, tai patys gausime į sprandą. Su visais esame susipykę. Tačiau Europa elgiasi kitaip, tik mes kaip šuneliai ant visų lojame.

Kariuomenės prie Ukrainos sienų sutelkta labai daug. Ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos, o šitie bepročiai (Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka - aut. past.) nežinia, kaip gali pasielgti.

Jei kiltų karas, kentėtų eiliniai žmonės. Galvojate, kad paprasti rusai dėl to džiaugtųsi?

Suprastų, dėl ko žuvo? Sirijoje, sakyčiau, kariavo samdoma rusų Vagnerio armija.

Tokie patys kaip ir Prancūzijos legionieriai ar arabų junginiai Afganistane. Jie kariauja, žudo už pinigus. O kai pasiųs į karą paprastą kareiviuką - tai visai kitas reikalas.

Paims kareiviuką nuo Kijevo pusės ir jis žus prie rytinės sienos, o kitas, paimtas nuo pastarosios sienos, - prie Kijevo.

Nesvarbu, kuriai pusei priklausantis kareiviukas žus, nes skriaudą patirs tiek vieni, tiek kiti. Deja, veikia kažkieno ambicijos, dėl ko jie turi žūti. Manęs tai nelabai stebina.

Ir Afganistane taip buvo. Žuvo, pakasė - ir viskas. Tikra beprotybė, kas dabar vyksta. Vakarų šalys kelia savo sąlygas, Rusija - savo, tačiau labiausiai nepatinka, kad pačioje Europoje nėra vienybės.

O mes, Lietuva, toje grandinėje kaip viena grandinės dalis - tai kaistame, tai atšąlame. Baisu, kai ir iš vienos, ir iš kitos pusės kažkas nori karo.

Būtų klaikiai daug kraujo, juk mėtysis ne bulvės, nors ir jų šiemet trūksta. Kariniai veiksmai vyktų netoli mūsų kiemo, tai nežinia, kada į mūsų vartus pasibelstų."

Interviu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu, buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu, dimisijos generolu leitenantu Arvydu POCIUMI:

Organizatorių nuotr.

„Manau, kad grėsmė labai didelė, bet kalbant apie puolimą - tai gali būti viena iš psichologinio spaudimo priemonių, norint kažko daugiau išsiderėti iš NATO ir amerikiečių, tad šitoje vietoje gali būti taikomos įvairios spaudimo priemonės.

Kita vertus, prisiminkime, kad 2014 m. Rusija užėmė Ukrainai priklausantį Krymą, Luhansko ir Donecko sritis, todėl ir dabar yra tikimybė, kad gali vykti kažkokie įsiveržimai.

Manau, kad gali vykti ir Ukrainos apšaudymai iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijų, bet tiksliai atsakyti, kaip bus, galėtų tik Vladimiras Putinas", - „Vakaro žinioms" sakė Arvydas Pocius.

- Bet Rusija teigia, kad vasario 9 d. prasidės bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, kurios tęsis 10 dienų. Gal žodžiu „pratybos" užkoduota karinė intervencija?

- Manau, Rusija niekada nepasakys, kada planuoja pradėti karinius veiksmus. Jos koziris - netikėtumas, todėl į kažkokias viešai skelbiamas datas nereikia žiūrėti rimtai.

Bet gal ji turi tam tikrų įsipareigojimų kitų valstybių vadovams, kurių mes nežinome.

Tačiau NATO, manau, įvertinus visas jos dedamąsias ir ekonomines galimybes, be abejo, yra galingiausias karinis Aljansas.

- Bet šio Aljanso narė Turkija, turinti antrą pagal dydį kariuomenę, yra linkusi su Rusija „flirtuoti". Nors šios šalies prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) yra įspėjęs Rusiją, kad nepultų Ukrainos, turinčios draugų tarptautinėje bendrijoje, ir pats ruošiasi artimiausiu metu atvykti į Kijevą.

- Turbūt į klausimą, ką palaikytų, tik Turkija galėtų atsakyti. Norėčiau tikėti, kad NATO valstybė Turkija vykdytų savo įsipareigojimus NATO.

O jei Turkijos prezidentas vyks į Kijevą, tai reikš, kad Ukraina turi politinį palaikymą ir labai stiprų.

Juodojoje jūroje Turkijos karino laivyno buvimas būtų labai svarbus faktorius Rusijos ir Ukrainos santykiuose.

- O kaip elgtis mums? Gal jau pirkti grikius, muilą, druską, pulti į paniką, kaip „kovidinės" pandemijos pradžioje?

- Matote, priešiškos jėgos mūsų valstybei taip pat nori sukelti tarp mūsų žmonių sąmyšį, nepasitikėjimą valdžia, naryste ES, NATO. Tai sąmoningos informacinės atakos, vadinamos hibridinio karo veiksmais, taip pat kaip ir nelegalių migrantų invazija iš Baltarusijos.

Be abejo, ir Lietuvoje yra provokatorių, kurie vaikšto, rėkauja ir žmones labai „užvedinėja". Bet žmonėms reikia turėti savo nuomonę ir žiūrėti, kas sakoma oficialiai, kokios yra rekomendacijos.

Prezidentas yra mūsų valstybės vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Jei reikės, jis piliečius informuos, kaip elgtis.

Mes nesame vienui vieni. Lietuvoje yra dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, vadovaujamas Vokietijos. Vyksta NATO oro policijos misija.

Mūsų padėtis visai kitokia nei prieš tris dešimtmečius.

 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder