Klimato kaita

Karščio bangos – tik pradžia: juodžiausias scenarijus pildosi daug greičiau nei tikėjosi

(1)

Karščio bangos Europoje – tik vienas klimato krizės padarinių, kurį akivaizdžiai jaučiame pastaraisiais metais. Nors teisingų iniciatyvų, norint stabdyti klimato krizę, galime matyti tiek iš gyventojų, tiek iš verslo, tiek iš valdžios, ekspertų teigimu, juodžiausias scenarijus mūsų planetai pildosi daug greičiau, nei to norėtume.
 

„Jeigu jūs pasiimsite tarptautines ataskaitas apie klimato kaitą, ten yra visiškai pesimistinės nuotaikos. Jeigu pasiimsite ataskaitas apie biologinę įvairovę, tai yra visiškas pesimizmas. 

Ne šiaip sau mokslininkai kiekvieną kartą sako, kad mes peržengėme dar vieną negrįžtamą ribą. Nes mes peržengėme.

Čia net ne pesimizmas, tai yra realizmas“, – interviu naujienų portalui tv3.lt sakė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

Organizatorių nuotr.

Puikus klimato kaitos padarinių pavyzdys – pastaraisiais metais Europą, ypač pietinę jos dalį, alinančios karščio bangos, kokių anksčiau mes nematėme.

„Mes esame ant to slenksčio, kur įsibėgėja pasekmės, kurias jaučiame. Mokslininkų prognozės pildosi ir, kas baisiausia, jos labai dažnai pildosi į blogąją pusę greičiau.

Su jumis šnekėdama aš negaliu dramatizuodama, nes jūs manęs neklausysite. Bet jei pasiskaitai mokslinę medžiagą, tai supranti, kad gana greitai viskas gali pasikeisti. Mūsų duomenys rodo blogėjančią padėtį“, – pasakojo pašnekovė.

„Šiaip aplinkosaugos srityje Lietuvoje nėra labai daug optimizmo. Bet ir visoje Europoje nėra daug optimizmo“, – pridūrė ji.

Dalis verslo susipranta

Ir nors paveikslas piešiamas juodomis spalvomis, galime pamatyti ir nuotaikingesnių potepių. L. Paškevičiūtės teigimu, yra sričių, kur Lietuva atrodo neblogai, norėdama saugoti aplinką.

„Mūsų taromatų sistema yra progresyvi, ją reikėtų plėsti.

Su atliekomis mes kurį laiką neblogai tvarkėmės, kol nepradėjome deginimo. Yra problema, kad nors atliekų, išvežamų į sąvartynus mažėjo, bet didėja deginamų atliekų dalis, o ne dalis, skirta perdirbimui ir pernaudojimui.

Tai yra negerai.

Lietuva visai gerai atrodo atsinaujinančios energijos srityje.

Aišku, mus labai paskatino karas, tai buvo spyris į užpakalį. Nors išlieka, kad mes pasigaminame tik penktadalį mums reikalingos energijos patys“, – pasakojo L. Paškevičiūtė.

Organizatorių nuotr.

Nors tikrai ne visas verslas linksta žaliojo kurso link, L. Paškevičiūtės teigimu, ir čia galima pamatyti teigiamų pokyčių.

„Ką tikrai padarė žaliasis kursas, tai yra faktas, transformacija pradėjo vykti ir mes turime naujos kartos verslų. Pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos pramonė. Gali sakyti, kad tai žaliojo kurso sukurtos darbo vietos.

Atsirado įmonių, kurios pradeda skaičiuoti savo CO2 pėdsakus, pradeda juos mažinti.

Bendraudama su pačiu verslu aš jaučiu, kad tikrai nemažai žmonių žino, apie ką čia. Klimato kaita ir CO2 yra labiau žinomos temos, bet jei verslo paklaustumėte, kaip jūs paveikiate gamtą, ko gero, būtų gilus pasimetimas.

Negali viso verslo dėti ant vienos svarstyklių lėkštutės. Yra tokių, kurie nenori keistis, yra tokių, kuriuos priverčia keistis. Yra tokių, kurie savanoriškai tą daro. Visko yra“, – pripažįsta L. Paškevičiūtė.

Mūsų sąmoningumas neauga taip, kad keistų statistiką

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės teigimu, pasižiūrėjus į duomenis, auga komunalinių atliekų kiekis, mėsos vartojimo kiekis per koronaviruso pandemiją krito, bet dabar vėl pradeda augti. 

„Jeigu mes žiūrime į medžiagų suvartojimą visuomenėje, jis auga. Žiūrint į duomenis, tai ne, įpročiai nesikeičia tiek, kad jie pradėtų statiškai mažinti mūsų vartojimą Mūsų sąmoningumas neauga taip, kad tai keistų statistiką. Ji eina į priešingą pusę“, – kalbėjo L. Paškevičiūtė.

Visgi, anot jos, pilietinėje visuomenėje įvyko lūžis.

„Jeigu mes paimtume, kas buvo nepriklausomybės pradžioje, ir kas vyko po dešimt, dvidešimt metų ir kas vyksta dabar, praėjus trisdešimt metų, tai mes esame visai kitokie. 

Esu nevyriausybiniame sektoriuje ir jis jau išmoksta nunešti savo pozicijas, randa jėgų dalyvauti diskusijose. Pilietinė visuomenė reiklesnė ir su kiekvienais metais ji darosi brandesnė.

Politikai yra spaudžiami atsižvelgti, priimti reikalingus sprendimus. Tai šioje srityje tikrai yra didžiulis pokytis“, – teigė pašnekovė.

Organizatorių nuotr.

Ką gali daryti kiekvienas iš mūsų, kad pesimistinis scenarijus pasikeistų ir kalbėdami apie aplinkosaugą turėtume daugiau optimizmo? L. Paškevičiūtės teigimu, kelias vienas – mažiau vartoti.

„Jeigu gali nepirkti, nepirk. Jeigu gali gauti kažkokią paslaugą vietoje to, kad pirktum papildomą daiktą, tai taip ir padaryk. Jeigu nusiperki, naudok ilgai, taisyk.

Nuo šito prasideda. Bet labai svarbus aspektas yra tas, kad mes nieko nepakeisime be politinės valios.

Reikia eiti į rinkimus ir reikalauti, kad politikų programose būtų nurodytas tas komandinis darbas saugant mūsų aplinką.

Tai nėra lengva, reikia susitaikyti, kad tobuli nebūsime ir tai yra kiekvieno mūsų pasaulėvaizdžio pokytis. Tai yra darbas su savimi“, – pasakojo L. Paškevičiūtė.

tv3.lt

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder