Ateitis jau Klaipėdos uoste: jame gaminamas žaliasis vandenilis

Šis uosto projektas - valstybės strategijos dalis, pagal kurią tradicinių degalų naudojimas mažinamas diegiant pažangias technologijas ir gaminant naujos kartos degalus, tokius kaip vandenilis.

Tarp geriausiųjų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Algis Latakas sako, kad žaliojo vandenilio gamyba ir naudojimas rodo ne tik naują degalų rūšį, bet ir siunčia žinutę apie tai, jog uostas lygiuojasi į geriausius pasaulyje bei saugo gamtą.

„Klaipėdos uostas visomis prasmėmis siekia lygiuotis į geriausius pasaulio uostus ir jeigu yra galimybė - juos lenkti. Mūsų tikslas yra uostą vesti žaliąja kryptimi, kartu čia yra ir tam tikra komercinė prasmė, nes kai kurios laivybos linijos, pasirinkdamos uostus, taip pat įvertina galimybę - ar jame yra žaliųjų degalų. Vandenilio projektas rodo, kad Klaipėdos uostas apie žalumą ne tik kalba, bet ir daro. Šie degalai yra tik dar vienas priedas prie visko, ką Klaipėda gali pasiūlyti. Vandenilis nėra tik degalai, tai degalai, kurie saugo gamtą“, - kalbėjo A. Latakas.

Energetikos viceministras Airidas Daukšas sako, kad šis Klaipėdos uosto projektas, nors ir nedidelis, bet yra labai svarbus valstybei, pradedančiai gaminti ir naudoti vandenilį.

„Projektas savo masteliais, lyginant su kitais europiniais projektais, nėra labai didelis, bet šaliai, pradedančiai žaliojo vandenilio kelionę nuo tokių, sąlyginai nedidelių pilotinių projektų ir reikia pradėti. Tai yra ir galimybė visuomenei susipažinti su žaliuoju vandeniliu - kaip visa tai atrodo, kokios panaudojimo galimybės.

Tai optimalus projektas duodant startą vandenilio plėtrai Lietuvoje“, - teigė A. Daukšas.

Penktadienį surengta oficiali vandenilio gamybos bazės Klaipėdos uoste statybos užbaigimo ceremonija.

Nemuno gatvėje esančioje stotelėje vandenilis bus gaminamas taikant saugią, pasaulyje šiuo metu naudojamą technologiją - naudojant specialų elektrolizerį ir vandenį, iš kurio su elektros pagalba ir išskiriamas vandenilis.

Jis visų pirma bus skirtas uosto reikmėms - juo bus varomas specialus Uosto direkcijos laivas, surenkantis atliekas iš į Klaipėdą užsukančių laivų. Likusi pagaminto vandenilio dalis bus panaudota kitoms laivų, geležinkelio ir sausumos kelių transporto priemonėms užpildyti. Uosto direkcija kartu su LTG grupe, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, „Volvo Lietuva“ ieško galimybių žaliąjį vandenilį naudoti gabenant krovinius keliais, panaudoti geležinkelių transporte ir atliekant įvairias operacijas uoste.

Klaipėdos uoste pagamintu vandeniliu ateityje taip pat bus galima pildyti viešąjį transportą, šiais degalais varomus asmeninius automobilius.

Labai laukė šios stotelės

Šios galimybės labai laukė klaipėdietis Elijus Vilimas, kuris vandeniliu varomą naudotą „Toyota Mirai“ prieš metus nusipirko Norvegijoje, grįždamas namo maksimaliai pasipildė degalų atsargas ir jas taupė - kol Klaipėdoje bus atidaryta vandenilio pildymo stotelė.

„Pirmą kartą prisipyliau Gioteberge, Švedijoje. Taupiau iki šios dienos. Iki atvažiavimo čia vandenilio buvo likę 23 kilometrams nuvažiuoti“, - sakė E. Vilimas.  

Anot jo, su 5,6 kilogramo vandenilio šiuo automobiliu savininkas nuvažiavo 760 kilometrų. Vyras sako, kad šie degalai dar nėra tokie pigūs, kaip norėtųsi, tačiau klaipėdietis primena, kad svarbiausia yra neteršiama gamta.

„Mane sužavėjo automobilio dizainas, be to, tai mūsų ateitis, švara, ekologija. Nėra taip pigiai, kaip norėtųsi, tačiau nėra ir taip brangu, kaip atrodo. Ir atsiminkite - mes saugome Lietuvą, mes visiškai neteršiame“, - kalbėjo E. Vilimas.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas tiki, kad vandeniliu varomi automobiliai Lietuvoje prigis taip pat, kaip ir elektromobiliai.

„Prieš dešimtmetį skeptiškai buvo žiūrima į elektromobilius, o šiandien padėtis - kitokia. Lygiai tas pats su vandeniliu varomais automobiliais - dabar galbūt skeptiškai atrodo, bet po penkerių ar dešimties metų tai bus savaime suprantama“, - teigė J. Taminskas.

Pasak ministro, apie žaliuosius degalus turėtų galvoti ir sunkiojo transporto savininkai.

„Mums tikrai trūksta sunkiasvorio transporto, varomo elektra ar vandeniliu, vis dar esame įstrigę su dyzeliniu kuru. Jeigu nebus pereinama į žalesnį transportą, tai tie, kurie važinės dyzelinu varomu transportu, teks mokėti daugiau ir mokėti pagrįstai“, - teigė J. Taminskas, neatmetęs galimybės, kad ateityje vandenilis bus naudojamas ir kitose transporto rūšyse.

Mažins aplinkos taršą

Planuojama, kad ateityje įrangai Klaipėdoje dirbant visu pajėgumu, per metus bus pagaminama apie 127 tonos vandenilio.

Klaipėdos uostas, pasirinkęs žaliąją kryptį, siekia mažinti uosto poveikį aplinkai.

Naujos kartos degalų naudojimas ateityje turėtų sumažinti anglies dioksido išmetimą į aplinką, kartu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas Klaipėdos uoste.

Žaliojo vandenilio gamybos projektas Klaipėdos uoste iš dalies finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Bendra projekto vertė siekia apie 12 mln. Eurų, apie pusė – ES lėšos.

Projektą įgyvendino bendrovės „Inžinerinis projektavimas“, „MT Group“, „Gevalda“.