Civilinei saugai skirs daugiau dėmesio: „Riba tarp nepaprastosios ir karo padėties – 100 kilometrų“

Nors šiuo metu tiesioginio karo pavojaus Lieuvos gyventojams nėra, žmonėms rūpi, kur reikėtų slėptis galimo pavojaus atveju, kaip elgtis išgirdus sirenas ir panašiai, tad civilinei saugai šiomis dienomis skiriama daugiau dėmesio. Specialistai tikina, kad specialiosios tarnybos turi veiksmų planus, pagal kuriuos yra pasirengusios veikti.

Antradienį surengtame neeiliniame Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje kalbėta apie civilinės saugos sistemos uostamiestyje būklę ir pasirengimą veiksmų koordinavimui.

Registruoja pabėgėlius

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė, kas pastaruoju metu pagrindinė užduotis buvo pasirūpinti karo pabėgėliais iš Ukrainos. Savivaldybė yra skyrusi būstų, jie dar nėra visi užimti.

Taip pat pirmadienį pradėjo veikti ukrainiečių registracijos centras. Pirmąją dieną užregistruoti 658 Ukrainos piliečiai, iš kurių 319 - nepilnamečiai.

Pabėgėliams skirtose Savivaldybės patalpose laikinai buvo apgyvendinti 7 asmenys.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas patikino, kad suformuota plataus spektro darbo grupė, kuri koordinuoja procesus.

„Tai imlus darbas tiek žmonių, kurie dalyvauja tame kontekste, tiek apimčių, kurias tenka suvaldyti, kontekste. Turime nepamiršti, kad vyksta karas ir kitame fronte, kovidas niekur nedingęs. Pamiršti to negalime, tai taip pat iššūkis ir rimta aplinkybė, į kurią negalima nekreipti dėmesio“, - kalbėjo miesto vadovas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas teigė, kad specialistai tikrins, ar pabėgėliams sudarytos tinkamos sąlygos.

Visa informacija - internete

Prakalbus apie civilinės saugos sistemos veikimą, Uosto direkcijos atstovė Audronė Karmazinienė nurodė, kad uoste yra 18 civilinių sirenų. Iš jų trylika naujos, kurių girdimumo zona yra didesnė, po garsinio signalo įsijungia žodinis pranešimas.

Uosto pasirengimą reaguoti į galimus pavojus pristačiusi specialistė pažėrė kritikos, kad visuomenė nuvertina civilinės saugos svarbą ir šioje srityje dirbančių žmonių reikalingumą bei išsakė nuomonę, kad šviesti ir mokyti reikėtų nuo mažens.

Į specialistės išdėstytas mintis sureagavęs Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis jas pavadino „chaotiška paskaita“.

Pasak jo, situacija valdoma, o visa žmonėms reikalinga informacija, įskaitant kaip elgtis iškilus pavojui, kur yra kolektyvinės apsaugos vietos ir kt., pateikiama interneto svetainėje https://www.lt72.lt/.

Strateginė informacija - slapta

Posėdyje dalyvavusi Seimo narė Ligita Girskienė domėjosi, ar Klaipėdos miestas turi sukauptų maisto, vandens, vaistų atsargų, kiek jų yra, o jei atsargų nėra - kodėl tai nepadaryta, koks yra civilių evakuacijos planas, ragino rengti pratybas, mokymus ir t. t.

V. Grubliauskas replikavo, kad atsakymai į politikės klausimus yra konfidencialumo požymių turinti informacija.

G. Neniškis pabrėžė, kad yra sudaryti ir suderinti veiksmų planai, kurių dauguma yra „po grifu “slaptai".

Kad yra pasiruošta reaguoti ir veikti, patikino ir Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono atstovai.

Bataliono vadas mjr. Tomas Auželis primygtinai rekomendavo susitikti „kitame formate“.

"Galime suteikti patalpas, kurios atitinka saugumo reikalavimus, atvyktų žmonės, kurie turi leidimus susipažinti su slapta informacija, ir mes apie šituos reikalus pasišnekėtume. Man dabar klausantis taip pat kyla tam tikrų klausimų ir neaiškumų.

Riba tarp nepaprastosios ir karo padėties, galite pasižiūrėti, - šimtas kilometrų.

Nebus taip, kad kariuomenė viską darys, o kiti nieko. Mes visi esame vienoje operatyvinėje aplinkoje.

Atliks inventorizaciją

Taip pat antradienį Vidaus reikalų ministerija išplatino pranešimą, kad ministrė Agnė Bilotaitė su visų savivaldybių merais aptarė kolektyvinės gyventojų apsaugos inventorizavimo klausimus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 1 900 kolektyvinės apsaugos statinių.

Juose galėtų tilpti apie 40 procentų (arba 1,2 milijono šalies gyventojų).

Įvertinus papildomai visus šalyje esančius statinius, kurie turi rūsius, cokolinius aukštus ar požeminius parkingus, priedangą oro pavojaus atveju rastų visi Lietuvos žmonės.

Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje šiuo metu pateikiamais duomenimis, mieste yra 32 kolektyvinės apsaugos statiniai.

Per šią savaitę, iki penktadienio, planuojama inventorizuoti visus šalyje turimus kolektyvinės priedangos statinius, taip pat atnaujinti interaktyvų kolektyvinės priedangos statinių žemėlapį interneto svetainėje www.lt72.lt.

„Lietuvos gyventojai, reaguodami į karą Ukrainoje, vis dažniau domisi, kur reikėtų slėptis galimo pavojaus atveju. Nors jokio tiesioginio pavojaus šiuo metu Lietuvos žmonėms nėra, tačiau noras žinoti – suprantamas.

Kiekvienas savivaldybės gyventojas turi iš anksto žinoti, kur galima rasti priedangą – ar tai būtų kolektyvinės apsaugos statinys, artimiausio pastato rūsys, namo požeminis parkingas ar bet kokia kita laikinai saugi vieta“, – pranešime cituojama ministrė A. Bilotaitė.

Visoms savivaldybėms pavesta peržiūrėti, kaip veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, rekomenduota pasirūpinti ir saugiomis darbo vietomis sprendimų priėmėjams. Artimiausiu metu planuojama savivaldybėms surengti stalo pratybas.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder