Dažnas emigrantas sugrįžta į Klaipėdą

Pernai iš užsienio grįžo 18,9 tūkst. Lietuvos piliečių - dvigubai daugiau, nei emigravo, teigiama Vyriausybės nutarimo projekte dėl migracijos politikos gairių patvirtinimo.

Dokumento rengėjai remiasi Valstybės duomenų agentūros (VDA) surinkta statistika - anot jos, pernai iš visų grįžusiųjų į gimtąją šalį 2,6 tūkst. apsigyveno Klaipėdos apskrityje.

Tai trečias rezultatas po Vilniaus (4,3 tūkst.) ir Kauno (3,9 tūkst.) apskričių.

Klaipėdos savivaldybės duomenimis, iš visų grįžusiųjų 1117 įsikūrė uostamiestyje, nedidelė dalis iš jų kreipėsi pagalbos į specialiai užsieniečiams ir buvusiems emigrantams skirtą įstaigos padalinį „International House Klaipėda“.

„Į padalinį kreipėsi apie 80 iš užsienio grįžusių gyventojų. Kitai daliai interesantų informacija suteikiama telefonu, elektroniniu paštu bendradarbiaujant su savivaldybės skyriais bei partneriais: Užimtumo tarnyba, Migracijos departamentu, „Sodra“, Valstybine mokesčių inspekcija, „Regitra“ ir kt.“, - teigia savivaldybės Turizmo skyriaus vedėja Jūratė Sokolova.

Grįžę žmonės vietos valdžios pagalbos teiraujasi dėl vaikų, paramos, integracijos ir kitų priežasčių.

Anot jos, iš užsienio grįžusiems klaipėdiečiams dažniausiai klausimų kyla dėl vaikų priėmimo į darželius ir mokyklas, jų lietuvių kalbos stiprinimo, taip pat gyvenamosios vietos deklaravimo, finansinės pagalbos įsikūrimui, domina socialinės paramos galimybės, sveikatos apsaugos klausimai, konsultacijos dėl įsidarbinimo, socialinė integracija.

2024 metais iš Klaipėdos į užsienį emigravo 630 gyventojų.

Praėjusių metų pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta diasporos apklausa atskleidė, kad emigrantų apsisprendimą grįžti dažniausiai lemia Lietuvoje gyvenantys šeima ir draugai, siekis gimtinėje praleisti senatvę, noras dirbti ir kurti Lietuvai, teigiami pokyčiai joje.

Nenorintys grįžti nurodo, kad juos stabdo užsienyje susikurtas gyvenimas, svetur esanti šeima, ksenofobija, geresnės galimybės vaikams, per maži atlyginimai.

Diasporos apklausos, kurioje dalyvavo per 2,2 tūkst. užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, duomenimis, per artimiausius penkerius metus grįžti ar persikelti gyventi į Lietuvą planuoja 22 proc. respondentų, o 57 proc. neatmeta galimybės grįžti ateityje. 21 proc. apklaustųjų mano, kad į Lietuvą negrįš.