Dėl Smiltynės gatvės remonto Klaipėdoje – architektų ir savivaldybės ginčas

Klaipėdos savivaldybė po Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) rašto konkursą šią savaitę nutraukė ir ketina skelbti ne rekonstrukcijos, o remonto konkursą.

Savivaldybės teigimu, galiojantys dokumentai nenumato, kad tokiems darbams atlikti reikėtų skelbti minimą konkursą. 

Pasak LASKAO vadovo, architekto Manto Daukšio, miesto savivaldybė nori pirkti tik kelininkų ir hidrotechnikų paslaugas, tačiau ši UNESCO saugoma erdvė, kurioje yra poilsio aikštelės, unikali – kelias driekiasi per Smiltynės urbanistinį draustinį, o ir pačią Smiltynę deklaruojama iki 2030 metų paversti kurortine teritorija. 

Vadina šventa vieta

Anot M. Daukšio, pagal Statybos įstatymą, tokie objektai turi būti tvarkomi rengiant projektą ir privalo turėti architektūrinę dalį.

Nors čia jau yra įrengtos poilsio aikštelės, architekto teigimu, paskelbus architektūros konkursą, jos įgytų dizainą, būtų parinktas dangos tipas.

M. Daukšio teigimu, Statybos įstatyme nedetalizuojama, ar vykdoma rekonstrukcija, ar remontas, reikalingas estetinis pritaikymas, privalu atsižvelgti į kultūros paveldo situaciją.

„Šitokia mašina Lietuvoje sukasi ruošiant architektus... Juk ateiname tvarkyti neeilinę teritoriją, tai yra UNESCO saugoma teritorija, Kuršių nerija.

Ar yra dar šventesnė? Kas, Gedimino kalnas, šventesnis už šitą Smiltynės krantinę?

Tai yra unikali vieta, ji jau saugoma Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo“, – BNS sakė M. Daukšys. 

„Savivaldybė perka tik kelininko ir hidrotechniko kvalifikacijas. Visame pirkime nėra architekto kvalifikacijos. Mes matome neatitikimą.

Valstybė nori priversti savo pakraščius ir tokį tolimą pakraštį kaip Klaipėda elgtis civilizuotai, išnaudoti tuos architektus paruoštus, jų resursus, tuo metu mūsų kaimui nereikia, jis gali paprasčiau, greičiau, pigiau“, – kalbėjo architektas. 

Anot jo, nors esama mito, kad architektūrinė dalis ilgiau užtrunka, aiškiai suformulavus užduotis ir lūkesčius, terminai nėra ilgi.  

„Kai yra architektūrinis konkursas, ruošiamos sąlygos, tenka pasiruošimo etape susidėlioti, ko tikimasi iš būsimo projekto, tai užtrunka tam tikrą laiką, bet tai duoda kokybę.

Turime išpildytus visuomenės ir savivaldybininkų, institucijų lūkesčius, turime vaizdus kelis mėnesius po konkurso.

Tuo metu pirkdami projektą mes kaip katę maiše – nežinome, ką atneš projektuotojai, užduotis būna abstrakti ir išplaukusi“, – kalbėjo M. Daukšys.

Jo teigimu, galima būtų neskelbti architektūrinio konkurso, tačiau reikėtų bent jau prašyti architekto kvalifikacijos, kad jis dalyvautų rengiant projektą.

Kreipėsi į institucijas

LASKAO dėl šios situacijos raštu kreipėsi į kelias institucijas – Viešųjų pirkimų tarnybą, Kuršių nerijos nacionalinį parką, Valstybės saugomų teritorijų tarnybą, – kad šios išreikštų savo poziciją dėl Klaipėdos savivaldybės numatyto pirkimo Smiltynės gatvės rekonstrukcijai. 

Gavusi įstaigų pritarimą, jog architektas turėtų būti įtrauktas į pirkimą, LASKAO ketina kreiptis į savivaldybę, kad ši atsižvelgtų į pateiktas rekomendacijas. 

„Kaip ligoninėje norėtume sutikti gydytoją, mokykloje – kvalifikuotus asmenis, nenorime, kad autobusus vairuotų nekvalifikuoti žmonės, lygiai taip ir šita sritis.

Jei yra tvarka, kvalifikuoti žmonės turi užsiimti savo srities dalykais“, – sakė M. Daukšys. 

Palaiko architektus

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba palaikė architektų poziciją.

Jos atsakyme nurodoma, kad infrastruktūros objektų, esančių valstybiniame parke, projektavimui turėtų būti skelbiami architektūriniai konkursai.

„Taip pat rengiant didesnių infrastruktūros objektų, esančių valstybiniame parke projektavimo užduotis, į jų aptarimą siūlome įtraukti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją bei Kraštovaizdžio architektų sąjungos specialistus“, – rašoma VSTT atsakyme.

Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad į LASKAO pateiktus argumentus bus atsižvelgiama sprendžiant „dėl tikslingumo sistemiškai vertinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos“ veiklą, susijusią su viešųjų pirkimų planavimu, inicijavimu, viešųjų pirkimų procedūrų organizavimu ir vykdymu, jų pagrindu sudarytų sutarčių sudarymu ir vykdymu. 

Kuršių nerijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Piekienė BNS teigė tik iš LASKAO rašto sužinojusi apie vykdomą konkursą Smiltynės gatvės remontui. 

„Mes įsijungiame, kai būna nustatytas statytojas, šiuo atveju būtų buvusi savivaldybė. Jis prašo išduoti specialiuosius reikalavimus, nes projektuoti būna paprasčiau.

Architektai, projektuodami Kuršių nerijoje, klausia, kokie reikalavimai vienam ar kitam objektui. Žinome tokių statybų specifiką Kuršių nerijoje, ne pirmus metus dirbame.

Tikrai sutinku su Klaipėdos skyriaus architektais, daugumą pažįstame, labai pasitikėjimo verti architektai“, – sakė N. Piekienė. 

Anot jos, parko direkcija mato šios gatvės problemą, greta stovi ir jos keli objektai. 

„Parašytume specialiuosius reikalavimus atsižvelgdami į vietos gatvės išsidėstymą.

Žinome, kad ji per siaura, labai apkrauta nuo Senosios perkėlos iki Jūrų muziejaus, būtume davę vertingų reikalavimų“, – sakė vedėja. 

Nacionalinio parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė BNS teigė, kad įtraukti architektus į procesą yra savivaldybės kompetencija, parkas šių klausimų nesprendžia.

„Niekas nediskutuoja – šiam keliui reikia remonto. Klausimas, koks saugomoje teritorijoje daromas remontas – ar tik dangą keis, ar planuoja ką nors daugiau.

Jei keis asfaltą, niekam nekliūtų, bet jei kažkas daugiau, kokybiškai dalykai planuojami, atokvėpio aikštelės, suoliukai, sprendžiamas eismas transporto, reikėtų plačiau diskutuoti“, – teigė L. Dikšaitė.

Konkurso skelbti neprivalo

Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas, vyriausiasis architektas Marijus Mockus BNS teigė, jog buvo paskelbtas pirkimas  inžinerinių infrastuktūros objektų (gatvės ir kranto tvirtinimo) projektui rengti, šie statiniai nei pagal Lietuvos architektūros įstatymą, nei pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimus nėra tie, kam privalo organizuoti architektūrinius konkursus.

„Savivaldybė neturi informacijos, kad kur nors, tegu ir saugomoje teritorijoje, būtų buvę rengiami gatvių remonto architektūrinių konkursai. Tokie nebuvo rengti nei Smiltynėje, nei Neringoje“, – sakė M. Mockus. 

Pasak vyr. architekto, Smiltynės gatvės remonto ir kranto tvirtinimo nuo Jūrų muziejaus iki Senosios Smiltynės perkėlos projekto tikslas yra tiesiog suremontuoti gatvę, o Uosto direkcijos – paplautas kranto vietas, kad ties jomis nebūtų ardomas kelias.

Jokių naujų erdvių – apžvalgos aikštelių ar kitų, įrengti nenumatyta.

Kaip teigė M. Mockus, Smiltynės gatvė nuo Senosios perkėlos nutiesta 1970 metais.

Projektuotojų paieška užsiėmė savivaldybė, tačiau ji bus tik Smiltynės gatvės rekonstrukcijos užsakovė ir finansuotoja.

Marių kranto įtvirtinimų rekonstrukcijos užsakovas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, jos lėšomis šie darbai ir bus atliekami.

„Vertinant išskirtinę vietą, kurioje yra nagrinėjamas objektas, rengiant Smiltynės gatvės tvarkymo ir kranto tvirtinimo projektą, bus privaloma atsižvelgti ir į parengtą Smiltynės miško parko koncepciją bei sprendinius derinti su rengiamo Smiltynės miško parko techninio projekto sprendiniais, taip išlaikant vizijos tęstinumą“, – sakė M. Mockus. 

Susiaurino konkursų skelbimą

Nepaisydama architektų nepritarimo rugsėjį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pakeitė architektūrinių konkursų organizavimo tvarką.

Priėmus sprendimą, patikslinti objektai, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti architektūrinius konkursus.

Numatoma, kad planuojant valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus didesnius kaip 6 000 kvadratinių metrų bendrojo ploto administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir specialiosios paskirties objektus architektūriniai konkursai būtų privalomi.

Prieš tai galiojusiame sprendime numatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atskiru sprendimu architektūriniai ar projektų konkursai gali būti nerengiami planuojant ar projektuojant Klaipėdos miestui ekonominiu, socialiniu ar kultūriniu aspektu svarbius objektus, tačiau Aplinkos ministerija išaiškino, jog įstatymas nenumato atvejų, kuriems taikomos išimtys.