Minėti KET pakeitimai numato privalomo minimalaus saugaus atstumo lenkiant dviratininkus panaikinimą ir jų važiavimo kelkraščiu tvarkos pakeitimą.
Dviratininkų bendruomenę stebina ir piktina, jog siūlomi KET pakeitimai su ja neva derinti nebuvo.
Dėl siūlomų KET pakeitimų į prezidentą, Seimo pirmininką, Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją kreipėsi tūkstančius šalies dviratininkų vienijanti nevyriausybinė organizacija „Minam100“. Teigiama, kad kreipimąsi palaiko ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos dviračių sporto ir kitų šakų federacijos bei masiškiausio Lietuvoje dviračių renginio „Velomaratonas“ organizatoriai.
Patys dviratininkai taip pat siūlo vieną KET pakeitimą - įteisinti leidimą vairuotojams juos lenkti kertant ištisinę liniją.
Privalomumas virstų rekomendacija
Didžiausią dviratininkų susirūpinimą kelia ministerijos siūlymas panaikinti konkretų privalomą saugų atstumą lenkiant dviratininką.
Šiuo metu KET numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas, lenkdamas dviratininką, privalo palikti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą važiuodamas iki 50 km/val. greičiu ir ne mažesnį kaip 1,5 metro atstumą važiuodamas didesniu greičiu.
Susisiekimo ministerija siūlo šį reikalavimą paversti tik rekomendacija.
„Minam100“ prezidentė Loreta Šlėguvienė neabejoja, jog toks sprendimas reikštų ne techninį KET patikslinimą, o esminį dviratininkų teisinės apsaugos sumažinimą.
„Privalomas 1 ar 1,5 metro atstumas yra viena svarbiausių dviratininko gyvybę saugančių taisyklių. Motorinės transporto priemonės dėl savo nepalyginamai didesnės masės, gabaritų ir greičio yra pavojaus šaltinis dviratininkui, kuris neturi jokios fizinės apsaugos.
Net minimalus kontaktas ar pernelyg arti pravažiuojančio automobilio sukeltas oro srautas gali baigtis griūtimi ir sunkiais sužalojimais. Todėl sunku suprasti, kodėl valstybė, užuot stiprinusi pažeidžiamiausių eismo dalyvių apsaugą, siūlo ją silpninti“, - stebisi L. Šlėguvienė.
Privalomas 1 ir 1,5 metro atstumas Lietuvoje įsigaliojo 2024 metų gruodžio 1 d. Jis priimtas po ne vienus metus trukusių ekspertinių diskusijų.
L. Šlėguvienė teigia, kad jo pavertimas rekomendacija panaikintų ir aiškią vairuotojo atsakomybės ribą. Rekomendacijos nesilaikymas nėra KET pažeidimas, todėl teisėsaugai būtų gerokai sudėtingiau vertinti pavojingo priartėjimo prie dviratininko atvejus.
„Šiandien vairuotojas žino labai konkrečią taisyklę: lenkdamas dviratininką turi atsitraukti per metrą arba pusantro metro, priklausomai nuo greičio.
Rytoj jam liktų tik rekomenduojama tai padaryti. Todėl nebeliks aiškumo, koks yra saugus atstumas lenkiant dviratininką: metras, pusė metro, o gal tik dvidešimt centimetrų? Keliuose, kur klaidos kaina gali būti žmogaus gyvybė, tokios interpretacijos neturėtų likti“, - sako L. Šlėguvienė.
Liktų tik kelkraštis
Kritikuojami ir siūlomi pakeitimai dėl dviratininkų važiavimo kelkraščiu. Šiuo metu KET nurodoma, kad, nesant dviračių infrastruktūros, dviratininkas turi važiuoti tam tinkamu kelkraščiu su asfalto arba betono danga.
Naujoje redakcijoje nuorodos į dangą nebeliktų, būtų palikta tik sąvoka „tinkamas kelkraštis“.
„Minam100“ teigimu, tai ypač aktualu plento dviračių sportui ar triatlonui, nes nemaža dalis Lietuvos kelių kelkraščių yra apaugę žole, padengti žvyru ar skalda ir nėra tinkami plento dviračiams.
„Plento dviratis nėra pritaikytas važiuoti žvyru ar žole. Važiuojant sportininkų išvystomu greičiu toks kelkraštis gali būti pavojingesnis už važiuojamąją dalį.
Jeigu sportuojančius dviratininkus stumiame nuo kelio į jiems nepritaikytą kelkraštį, mes ne sprendžiame saugumo problemą, o sukuriame naują. Toks siūlymas iš principo reikštų labai stiprų smūgį tiek vaikų, tiek suaugusiųjų plento dviračių sportui“, - tikina L. Šlėguvienė.
Susisiekimo ministerija siūlo nustatyti, kad dviračių taku, pėsčiųjų ir dviračių taku, dviračių juosta, kelkraščiu ar šaligatviu dviratininkas, lenkdamas kitą dviratininką ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoją, turėtų važiuoti greičiu, artimu lenkiamo eismo dalyvio greičiui.
„Minam100“ sutinka, kad bendro naudojimo infrastruktūroje būtina užtikrinti kitų eismo dalyvių saugumą. Tačiau, organizacijos teigimu, tai kartu parodo, kodėl dviračių takai negali būti laikomi alternatyva plento sportininkų treniruotėms keliuose.
„Bendro naudojimo takuose yra pėsčiųjų, vaikų ir lėčiau važiuojančių žmonių, todėl natūralu, kad ten turi būti važiuojama atsargiau. Tačiau jeigu sportuojantiems dviratininkams atimame sąlygas važiuoti keliuose, kyla labai paprastas klausimas, kur jiems apskritai treniruotis“, - sako L. Šlėguvienė.
Dviratininkai pabrėžia, kad dviratis nėra tik laisvalaikio priemonė. Jis naudojamas kasdieniam susisiekimui, fiziniam aktyvumui ir profesionaliam sportui, todėl saugios sąlygos keliuose yra svarbios tiek sportuojantiems, tiek visiems žmonėms, kurie renkasi dviratį kaip alternatyvą automobiliui.
Ištisinė linija
Dviratininkų bendruomenė teigia suprantanti, kad dabartinis reguliavimas kai kuriais atvejais gali kelti nepatogumų ir automobilių vairuotojams.
Keliuose su ištisine linija gali susidaryti situacijų, kai dviratininko neįmanoma aplenkti kartu išlaikant privalomą saugų atstumą. Tačiau, organizacijų vertinimu, ši problema turėtų būti sprendžiama ne mažinant dviratininkų apsaugą.
Siūloma įteisinti galimybę vairuotojui, lenkiančiam dviratininką ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoją, kirsti ištisinę eismo juostas skiriančią liniją, jeigu priešpriešinė eismo juosta yra laisva ir manevrą galima atlikti visiškai saugiai.
„Mes suprantame automobilių vairuotojus ir tikrai norime, kad jie turėtų galimybę saugiai aplenkti lėčiau važiuojantį dviratininką. Tačiau sprendimas negali būti leidimas pravažiuoti arčiau žmogaus. Jeigu priešpriešinė juosta laisva ir manevras saugus, geriau leisti vairuotojui kirsti ištisinę liniją ir aplenkti dviratininką pusantro metro atstumu. Tai yra ir saugiau, ir sprendžia realią vairuotojams kylančią problemą“, - sako L. Šlėguvienė.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus duomenimis, šiais metais Klaipėdos mieste įvyko 32 eismo įvykiai, į kuriuos pateko dviratininkai. Klaipėdos apskrityje - 72. Pernai uostamiestyje įvyko 68 tokios avarijos, apskrityje - 140.
Dviratininkai stebisi, jog siūlomame projekte pasirinkta priešinga kryptis - ne sudaryti sąlygas saugiau aplenkti dviratininką, o atsisakyti paties privalomo saugaus atstumo.
Prasidėjo diskusija
Susisiekimo ministeriją dviratininkų viešai keliamas triukšmas nustebino. Tikinama, kad tiesiog vyksta normalus procesas - prasidėjo diskusija, kurioje gali dalyvauti visos suinteresuotos šalys.
Ministerijos teigimu, dabartinis reguliavimas nėra tobulas ir dėl to kenčia vairuotojai, negalintys aplenkti dviratininkų.
Prie tokių situacijų eskalavimo prisideda ir patys dviratininkai. Ne vienas jų tyčia filmuoja juos lenkiančius ir ištisinę linija kertančius automobilių vairuotojus. Šis pažeidimas vėliau jiems skaudžiai atsirūgsta - vairuotojo pažymėjimas prarandamas trims mėnesiams.
Ministerijai svarbiausia yra tai, kad visos pusės pripažįsta, jog svarbiausias yra visų eismo dalyvių saugumas. Todėl ir siūloma ieškoti visiems priimtinų sprendimų - kad ir dviratininkai būtų patenkinti, ir vairuotojai netaptų situacijų keliuose įkaitais.
Artimiausiu metu bus rengiamas Susisiekimo ministerijos inicijuojamas susitikimas, kuriame visos pusės galės išsakyti savo nuomonę, pastabas ir pageidavimus dėl minėtų KET pakeitimų.
Palaiko abi puses
Žinomos pajūrio vairavimo mokyklos „Eiza mokymo centras“ vairavimo instruktorius Dovydas Eiza „Vakarų ekspresui“ savo nuomonę išsakė tiek dėl ministerijos, tiek dėl dviratininkų pasiūlymų.
„Manau, kad dviratininką per ištisinę liniją galėtų būti leidžiama lenkti. Yra tokių situacijų, kai judriame kelyje dviratininkas - tyčia ar ne - važiuoja lėtai ir dėl to susidaro spūstis bei pavojingos situacijos. Bet apie tokius pakeitimus reikėtų labai gerai padiskutuoti“, - sakė D. Eiza.
Patyręs vairavimo instruktorius kategoriškas - dviratininkas turėtų būti lenkiamas paliekant ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą.
Tačiau tikina, kad tokį reikalavimą galima pakeisti rekomendacija.
„Juk niekas tiksliai neišmatuos, koks tikrai buvo atstumas. Tačiau visada reikia galvoti apie dviratininko saugumą“, - pažymėjo D. Eiza.
D. Eiza pasidžiaugė, jog Klaipėdoje didesnių nesutarimų tarp dviratininkų ir automobilių vairuotojų nekyla.
„Bent aš tokios problemos nematau. O jei kartais ir pasitaiko situacijų, tai jos yra labai retos“, - konstatavo D. Eiza.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą