2013–2020 m. sveikatos paslaugos sparčiausiai gerėjo kaimiškose savivaldybėse, o vertinant atskiras savivaldybes didžiausią pažangą šioje srityje padarė Kaišiadorių ir Skuodo savivaldybės
Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt.
Naudojantis GKI, galima pamatyti bendrą bei atskirų sričių ir rodiklių kiekvienos savivaldybės įvertinimą, palyginti ją su kitomis savivaldybėmis bei pamatyti pokyčius 2013–2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – sveikatos paslaugos.
GKI sveikatos subindeksas 2020 m.
Sveikatos paslaugų subindeksui sudaryti buvo pasirinkti 6 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi sveikatos paslaugų skirtumus tarp savivaldybių: praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius; paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius; sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius; lovų ligoninėse (be slaugos lovų) skaičius; stacionaro ligonių skaičius; mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų.
Pagal bendrą sveikatos paslaugų subindeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Kauno m. savivaldybė, toliau – Šiaulių m., Klaipėdos m., Panevėžio m. ir Palangos m. savivaldybės.
Tam tikrais metais nuo 2013-ųjų tarp TOP 5 savivaldybių pagal sveikatos paslaugas buvo įsitvirtinusi ir Alytaus m. savivaldybė, ne vienerius metus įvertinta trečia-penkta subindekso vieta.
Žemiausias GKI sveikatos paslaugų subindeksas 2020 m. nustatytas Pagėgių savivaldybėje. Kiek aukštesnę poziciją užėmė Skuodo r., Kalvarijos, Alytaus r. ir Šalčininkų r. savivaldybės. Visos šios savivaldybės, išskyrus Šalčininkų r., priskiriamos kaimiškosioms savivaldybėms.
Savivaldybių reitingai pagal atskirus sveikatos paslaugų rodiklius 2013 m. ir 2020 m.
Praktikuojančių gydytojų, odontologų ir slaugytojų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, 2013 m. buvo mažiausias Alytaus r. (29) ir Kauno r. (34) savivaldybėse, didžiausias – Kauno m. (221) bei Klaipėdos m. (211) savivaldybėse.
Pagal 2020 m. duomenis savivaldybių pasiskirstymas tarp didžiausią ir mažiausią turinčių praktikuojančių gydytojų, odontologų ir slaugytojų skaičiaus išliko labai panašus. 2020 m. ir vėl mažiausias buvo Alytaus r. (29) bei Kauno r. (27, arba per laikotarpį sumažėjo 19 proc.) savivaldybėse, didžiausias – Kaune (287, arba padidėjo 30 proc.) ir Klaipėdoje (221, arba padidėjo 5 proc.).
Didžiausias paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. buvo Vilniaus m. (861 vnt.) savivaldybėje, kai tuo tarpu mažiausiai buvo Birštone (0) bei Neringoje (10 vnt.). 2020 m. šis rodiklis Birštone ir Neringoje išliko toks pat, o Vilniuje šis skaičius padidėjo 40 vnt.
2013 m. didžiausias lovų ligoninėse (be slaugos lovų) skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, buvo Elektrėnų (170 vnt.) bei Rokiškio r. (161 vnt.) savivaldybėse, mažiausias – Kauno r. savivaldybėje (7 vnt.). 2020 m. didžiausias lovų ligoninėse skaičius išliko Elektrėnuose (146 vnt.) ir Rokiškyje (193 vnt.), o mažiausias buvo Kazlų Rūdos (6 vnt.) ir Klaipėdos r. (7 vnt.) savivaldybėse.
Didžiausias stacionaro ligonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. savivaldybės gyventojų, 2013 m. buvo fiksuojamas Palangos m. (304) ir Šilutės r. (302) savivaldybėse, mažiausias – Vilniaus raj. (202) ir Vilniaus m. (218) savivaldybėse. 2020 m. buvo fiksuojamas ženklus stacionaro ligonių skaičiaus mažėjimas.
Didžiausias ligonių skaičius 2020 m. buvo fiksuojamas Skuodo r. savivaldybėje (210), arba beveik 30 proc. mažiau, lyginant su 2013 m. aukščiausią poziciją turėjusia Palanga.
Žemiausias ligonių rodiklis 2020 m. fiksuotas Kauno r. savivaldybėje (138), kuris taip pat buvo apie 31 proc. mažesnis už 2013 m. žemiausią rodiklį turėjusią Vilniaus r. savivaldybę.
Žemiausias mirtingumo rodiklis nuo neužkrečiamų ligų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, 2013 m. buvo fiksuojamas Neringoje (861), aukščiausias – Šalčininkų r. savivaldybėje (2003). 2020 m. žemiausias mirtingumas ir vėl buvo fiksuojamas Neringoje (570, arba 33 proc. mažiau), o aukščiausias – Šalčininkų r. sav. (1797).
Mažiausias sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. fiksuotas Vilniaus r. (1433) ir Kalvarijų (1600) savivaldybėse, kai tuo tarpu Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse sporto varžybų ir renginių skaičius buvo daugiau nei 60 kartų didesnis.
2020 m. dėl COVID-19 įtakos visose savivaldybėse sporto varžybų ir renginių apimtys ženkliai sumažėjo. Mažiausias sporto varžybų ir renginių skaičius 2020 m. fiksuotas Pagėgių (415) ir Kalvarijos (519) savivaldybėse, didžiausias – Vilniuje (49882).
Sveikatos paslaugų subindekso pokytis 2013–2020 m.
Sveikatos paslaugų subindeksas nuo 2013 iki 2020 m. šalyje išaugo 37 proc. Sveikatos paslaugos sparčiausiai gerėjo kaimiškose savivaldybėse (41 proc.), o lėčiausia pažanga buvo fiksuojama didžiuosiuose miestuose (21 proc.).
Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Kaišiadorių r. (82 proc.) ir Skuodo r. (73 proc.) savivaldybės.
Didžiausią sveikatos paslaugų rodiklio augimą Kaišiadorių r. savivaldybėje nulėmė ženkliai išaugęs praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius, kuris per laikotarpį padidėjo 69 proc., dvigubai padidėjęs paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius bei 26 proc. sumažėjęs stacionaro ligonių skaičius.
Mažiausias sveikatos paslaugų rodiklio augimas per 2013–2020 m. fiksuotas Alytaus m. (4 proc.) bei Pagėgių savivaldybėse. Pastarojoje fiksuotas net sveikatos paslaugų rodiklio mažėjimas (-1 proc.).
Pagėgiuose didžiausią įtaką rodiklio mažėjimui turėjo praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, kuris per šį laikotarpį sumažėjo nuo 62 iki 38.
Taip pat šio rodiklio mažėjimą nulėmė ženkliai sumažėjęs sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, kuris per laikotarpį sumažėjo beveik 7 kartus.
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą