Miestiečiams, kurių susirinko pilna Klaipėdos tarybos posėdžių salė, pristatyti nekilnojamojo turto įmonės „Bastionų namai“ užsakymu parengti projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos savivaldybė statytų tiltą ir atliktų kitus, su projektu susijusius darbus.
Klaipėdiečiams į juos atsakė „Bastionų namų“ užsakymu pasiūlymus rengusi Vilniaus inžinerinių projektavimo paslaugų įmonė „SRP Projektas“.
Klausimai - ne tuo adresu
Iki šio susitikimo projektuotojai gavo beveik 70 klausimų, iš kurių daugiausiai buvo susiję su viešinimo dokumentais, aplinkosauga, techniniais sprendiniais, eismo organizavimu, gyventojų pozicija.
Tačiau susirinkimo metu jo dalyviai dažniau uždavė klausimus, kurie skirti ne projektuotojams.
„Mes jaučiamės apgauti ir apgaudinėjami, sakė, kad bus atsakyta į visus klausimus, bet atėjo svarstymas ir mes tų atsakymų negauname.
Mes reikalaujame susitikimo su savivaldybe“, - kalbėjo į susitikimą atėję žmonės, prašę paaiškinti tilto poreikį.
„Gyventojai nori tik pėsčiųjų tilto ir tai įrodo peticija su 1,9 tūkst. parašų - ne kažkokia grupuotė, o didelė miestiečių dalis. Jie - už tai, kad nebūtų bloginamos sąlygos gyventojams.
Kad šis tiltas nespręstų jokių srauto problemų, anksčiau atsakė 40 tūkst. eurų kainavusi galimybių studija, kažkokie mistiniai argumentai“, - teigė jie.
Kita gyventoja sakė, kad tiltas nuvertins jos būstą, į kurį investuoti nemaži pinigai.
„Mes už butus ten sumokėjome TOP kainas. Skelbimuose buvo nurodyta, kad gyvensime gamtos apsuptyje, o dabar pašonėje bus tiltas. Gerbkite mūsų pinigus“, - sakė moteris.
Taip pat abejota dėl triukšmo valdymo, greta esančios vaikų žaidimo aikštelės, viešojo transporto organizavimo, svorio apribojimų, dviračių eismo, teiktos pastabos dėl būsimo statinio išvaizdos, permainų Bangų ir Baltikalnio gatvėse, kelti kiti klausimai, garsiai nuskambėjo mintis, kad savivaldybei sąlygas diktuoja ne tikrieji miesto šeimininkai - gyventojai - o verslas.
„Mes gausime atsakymus, ar mums šturmuoti savivaldybę?“, - klausė vienas dalyvis.
Susirinkimui pirmininkavęs advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ nekilnojamojo turto ginčų sprendimo ekspertas Donatas Lapinskas sakė, kad šiame etape pristatomi tik projektiniai pasiūlymai, o ne savivaldybės sprendimai.
„Čia bandymas paaiškinti projektinius pasiūlymus. Projektiniai pasiūlymai - tik idėjos išreiškimas, o ne sprendinys, vizualizacijos leidžia perteikti tam tikrą vaizdą, tai tik perspektyva.
Jeigu pageidaujate dialogo su savivaldybe ar „Bastionų namais“, tai nepatenka į projektinių pasiūlymų formatą.
Mano tikslas - užtikrinti, kad projektinių pasiūlymų pristatymas vyktų civilizuotai“, - atsakinėjo D. Lapinskas.
Jis sakė, kad negali kalbėti už savivaldybę.
„Aš neatstovauju savivaldybės, projektinių pasiūlymų viešinimas nėra ta vieta, kur savivaldybė turi atsakyti į klausimus, svarstymas savivaldybei nenumato tokios pareigos. Jeigu yra kažkokia kita tvarka, savivaldybės klausimams atsakyti, tai ji galioja“, - skirtumus tarp projekto stadijų aiškino D. Lapinskas.
„Jūs darote viena, savivaldybė - kita, o gyventojams teks ten būti“, - replikavo vienas iš dalyvių.
Pasak D. Lapinsko, dabar projektinių pasiūlymų rengėjai privalės atsakyti į visus klausimus ir pastabas, kuriuos pateikė gyventojai.
Pasibaigus projektinių pasiūlymų stadijai juos turėtų vertinti įvairios institucijos, tik tuomet bus teikiami prašymai dėl statybų leidimo, rengiami techninis ir darbo projektai.
Tik vienas pritarimas
Tarp daugybės priekaištų tilto projektui susirinkime nuskambėjo tik vienas pritarimas.
Jį viešai išsakė Senamiesčio seniūnaitis Renatas Kulikauskas. Klaipėdietis teigė, kad negalima vienų interesų kelti aukščiau kitų bei sakė, kad tiltas būtinas ir dėl to, kad „Bastionų namuose“ apsigyvens daugybė naujakurių.
„Turintis tam tikrus senamiesčio įgaliojimus įgaliojimus, pritariu projektui, nes tai paremta įrodymais. Mieste greitai atsiras apie 700 butų, juose gyvens apie pusantro tūkstančio gyventojų - jie irgi miestiečiai.
Kiekvienas, sakydamas savo nuomonę, turėtume užduoti sau klausimą - ar tikrai mano nuomonė yra aukščiausia ir baigtinė?
Asmeniniai interesai neturėtų būti dominuojantys“, - kalbėjo R. Kulikauskas.
„Miestas gyvena pagal tam tikras taisykles, ieškome sprendimų, kurie būtų aktualūs ne vienai interesų grupei, o visam miestui. Galiu leisti sau sakyti, kad tas judėjimas reikalingas“, - sakė jis.
Duomenys apie tiltą
Remiantis „SRP Projektas“ parengtais ir balandžio 30-ąją paskelbtais projektiniais pasiūlymais, naujas tiltas būtų su 6,5 metro pločio, dviejų eismo juostų gatve, dviračių ir pėsčiųjų takais.
Teigiama, kad jis padėtų sumažinti transporto srautus senamiestyje.
„Projektuojama nauja dviejų eismo juostų Bastionų gatvė ir tiltas per Danės upę Klaipėdos miesto centrinėje dalyje, gatvė jungs Senamiesčio ir Naujamiesčio miesto teritorijas, ir tarnaus kaip senamiesčio centrinė dalies apylanka, užtikrinanti, kad transporto priemonių srautai sumažėtų senamiestyje.
Šis transporto koridorius suplanuotas dar 1975 metais rengiant Klaipėdos senamiesčio regeneracijos projektą“, - teigiama viešai skelbiamame dokumente.
Projektas taip pat apimtų aplinkinių gatvių tvarkymą.
Kairėje upės pusėje esanti Bastionų, Bangų ir Baltikalnio gatvių sankryža būtų reguliuojama šviesoforu, jie būtų įrengti ir kitoje pusėje - Bastionų, Danės gatvių ir Laivų skersgatvio sankryžoje.
Danės gatvės pusėje numatoma įrengti papildomo vietų automobiliams statyti.
Pristatyme dalyvavęs projektavimo paslaugų įmonės „SRP Projektas“ inžinierius Lukas Kubertavičius sakė, kad siūlomas tiltas derinimas su kitais projektas, įskaitant naujus gyvenamuosius kvartalus - „Bastionų namai“ palei Danę ir „Trinyčių rezidencija“ palei Malūno tvenkinį bei Kooperacijos gatves, komercinių patalpų plėtrą Bangų gatvėje.
Taip pat bus išplatintas dviračių ir pėsčiųjų takas Pelenyno krantinėje, esančioje tarp Jono kalnelio ir Gluosnių skersgatvio, ketinama tvarkyti Laivadirbių krantinę iki buvusios „Klaipėdos energijos“ teritorijos.
Statant tiltą turėtų būti pašalinti 49 ir pasodinta apie šešiasdešimt naujų medžių. Kai kurie gyventojai priekaištavo, jog atsodintų medžių bus per mažai.
Gyventojai taip pat teigė, jog 1975 metų dokumentu nereikėtų remtis.
Atsakinėdami projektinių pasiūlymų rengėjų ne kartą rėmėsi tuo pačiu argumentu - jie darbą atliko pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir 2021 metais tarybos patvirtintą miesto bendrąjį planą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą