Tradiciškai konkurse gražiausios Klaipėdos knygos titulą skyrė komisija. Šiais metais komisijai vadovavusi dizainerė Agnė Kanaverskytė džiaugėsi, kad, nepaisant pandemijos ir karantino , galime pasidžiaugti Klaipėdoje išleistų ir klaipėdiečių autorių sukurtų knygų gausa ir estetika.
"Konkurse varžėsi tiek daug gražių knygų, kad tikrai būtų buvę sunku išrinkti gražiausią, jeigu nebūtume įvedę konkrečių kriterijų, pagal kuriuos knygas vertinome 10 balų sistemoje", - sakė komisijos pirmininkė.
Vertinimo kriterijai, anot pašnekovės, buvo tokie patys, kokius naudoja komisija renkanti gražiausią knygą respublikiniu mastu. Komisija vertina poligrafijos kokybę, knygos viršelius, teksto ir vaizdo santykį, nuotraukų kokybę ir kitus profesionalius spaudos parametrus.
"Pažymėtina, kad sulig kiekvienais metais knygos tampa vis gražesnės, visos profesionaliai išleistos ir sykiu visos tampa kažkuo panašios. Tokiame kontekste dėmesį atkreipia originalūs, kūrybiški sprendimai. V. Karaciejaus albumas pelnė komisijos simpatijas už išskirtinį viršelį, įmautę, maketavimą", - argumentavo komisijos verdiktą A. Kanaverskytė.
Komisijos pirmininkės nuomone, ateityje reikėtų dar tobulinti knygos rinkimus, išskiriant skirtingas vertinamų knygų kategorijas. "Labai sudėtinga pagal tuos pačius kriterijus įvertinti albumą, istorinę knygą, žinyną ir vaikišką knygą. Labai svarbu, kad knygos forma atitiktų turinį.
Konkursą "Klaipėdos knyga" organizuojamnčios Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė pridūrė, kad gražiausia knyga buvo renkama tik iš Klaipėdos miesto leidyklose išleistų knygų.
Populiariausią knygą, kaip ir visada, rinko skaitytojai. Anot B. Skaisgirienės, šiemet balsavimas buvo kiek vangesnis nei įprastai. Galbūt todėl, kad dėl pandemijos konkursas labai išsitęsė. Nuo gruodžio mėnesio vyko virtualūs knygų pristatymai, o balsuojama buvo tik nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d.
Daugiausiai skaitytojų simpatijų šiais metais sulaukė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus leidinys - Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriaus dr. V. Safronovo parengta knyga "Klaipėdos istorija".
Antrąją vietą pelnė Lietuvos jūrų muziejaus leidinys "Vandens linija", trečią vietą - Kęstučio Demerecko istorinis albumas "Nemuno delta: penkių šimtmečių akimirka", išleistas "Libra Memelensis" leidykloje.
Iš viso konkurse "Klaipėdos knyga 2020" dalyvavo 5 Klaipėdos leidyklos, 7 leidėjai bei 10 klaipėdiečių autorių, kurie konkursui viso pateikė 33 leidinius. Konkurse taip pat dalyvavo ir dienraščio "Vakarų ekspresas" 2020 metais išleista knyga "Klaipėdos senųjų kapinių istorijos".
Atminimo dovanas nugalėtojams sukūrė juvelyrė Neringa Poškutė-Jukumienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą