Meluočiau, jei sakyčiau, kad pandemija neturėjo įtakos mūsų veiklai. Ji labiau sutelkė ir subrandino kolektyvą, privertė ieškoti naujų galimybių, saugių sprendimų tiek kalbant apie pacientus, tiek apie personalą. Darbai nesustojo. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje pirmąjį 2021 metų ketvirtį vyko aktyvus darbas - statistikos tarnyba skaičiavo veiklos rezultatus, finansinė tarnyba - finansus, padaugėjo skaičiavimų Personalo, Viešųjų pirkimų skyrių darbuotojams.
Buvo analizuojami įstaigos veiklos ir finansiniai rodikliai, kas nuveikta per 2020 metus. Tai susisteminę pristatėme įstaigos stebėtojų tarybai, o visai neseniai ir ligoninės savininkui - Sveikatos apsaugos ministerijai.
Visiškai įgyvendinome projektus, finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, - įsigyta moderni kardiologijos, neurologijos, reabilitacijos įranga, suremontuotos patalpos.
Didelį dėmesį skiriame finansinės rizikos vertinimui ir valdymui. Nuolatos skaičiuojame gaunamas už suteiktas paslaugas pajamas ir įstaigos veiklos sąnaudas, atsisakėme pirkimų, kurie 2020 metais nebuvo būtiniausi, sutaupytas lėšas panaudojome darbuotojų atlyginimams didinti - nuo 2021 metų sausio 1 dienos visiems ligoninės ir jos padalinių darbuotojams padidinome algas. Galime pasidžiaugti, kad 2020 metus baigėme teigiamu finansiniu rezultatu.
Ar pandeminis laikotarpis neatėmė iš jūsų galimybės atlikti tiesioginę savo misiją - padėti sergantiems žmonėms? Juk dėl nepaprastosios situacijos teko žymiai sumažinti pacientų skaičių.
Norėčiau pasidžiaugti, kad, nepaisant pandemijos, patirtos kibernetinės atakos, pavyko užtikrinti tinkamą pagalbą pacientams. Stacionaruose per metus gydėsi beveik 13 tūkstančių, o ambulatoriškai konsultuota per 83 tūkst. pacientų. Ligoninėje operuota daugiau nei 3 200 ligonių, atlikta per 360 širdies operacijų. Nuo pandemijos pradžios stacionaruose gydėme 424 COVID-19 infekcija užsikrėtusius pacientus. Žinoma, sunkiau valdyti pacientų srautus, nes visas paslaugas, tarp jų ir „kovidines“, teikiame viename pastate - atskirų korpusų Klaipėdoje ligoninė neturi. Šiuo metu visos paslaugos - stacionarinės ir ambulatorinės - atnaujintos, dirbame beveik visu pajėgumu.
Nors neturite infekcinių ligų skyriaus ir nebuvote „kovidine“ ligonine, tačiau gydėte išties nemažai COVID-19 infekcija užsikrėtusių pacientų. Kodėl jie patekdavo į jūsų gydymo įstaigą?
Pandeminis laikotarpis dar labiau pateisino prieš keletą metų mūsų ligoninėje įkurtų ūminio insulto bei miokardo infarktų centrų (klasterių) veiklą. Ištikus infarktui ar įvykus ūminiam insultui gydytojai ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojai žino, kur nukreipti pacientą, net ir sergantį COVID-19 liga, kad jam būtų suteikta aukščiausio lygio pagalba. Klasterinių pacientų skaičius auga, nes jie nebegydomi daugiaprofilinėse ligoninėse, o gabenami į specializuotus centrus. Svarbiausia, kad pacientai pas mus patektų kuo greičiau nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios - per vadinamąsias „auksines“ valandas.
Niekada netaupome pacientų sveikatos sąskaita. Patekusiajam į ligoninę privalo būti atlikti visi tyrimai, kurie jam reikalingi, ir paskirti vaistai, nors jie ir būtų patys brangiausi. Mums svarbu laiku ir kokybiškai suteikti aukščiausio lygio paslaugą, paskirti reikiamą gydymą.
Pandeminiu laikotarpiu daugelis gydymo įstaigų susidūrė su personalo stoka. Kaip jūsų įstaigai pavyko spręsti šią problemą?
Suprantama, moderniausia diagnostikos ir gydymo įranga, naujai suremontuotos ligoninės patalpos būtų bevertės, jei ne čia dirbantys žmonės. Jų įstaigoje - per 1 200, o tai didžiausia mūsų vertybė, kuri ypač tapo aktuali pandemijos metu. Teikiant pagalbą pacientams, kiekvienas iš jų svarbus, nes kokybiška paslauga priklauso nuo visos komandos darbo. Džiaugiuosi maža darbuotojų kaita, vyksta ir nuolatinis personalo atsinaujinimas - kasmet mūsų įstaiga sulaukia jaunų gydytojų, slaugytojų, kuriems sudaromos puikios sąlygos dirbti ir tobulėti.
Jūsų gydymo įstaiga mėgstama pacientų, tačiau kartais ir plakama, kad į ją labai sunku patekti.
Šituos skundus girdime ir mes. Noriu pasakyti, kad ne tik girdime, bet ir ieškome būdų situacijai keisti. Klaipėdos jūrininkų ligoninė pastatyta daugiau nei prieš 30 metų, todėl dalis patalpų jau neatitinka šiuolaikinių poreikių. Ambulatorinių konsultacijų skyrius statant ligoninę išvis nebuvo numatytas, nes tokie padaliniai prie stacionaro anuomet neegzistuodavo. Vėliau teko ieškoti patalpų ir jas pritaikyti konsultaciniam gydymui. Tačiau kasmet didėjant konsultacijų poreikiui, mūsų patalpos tapo per ankštos.
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus patalpos taip pat nebelabai atitinka dabarties poreikių. Šis padalinys turėtų būti erdvus, tobulai pritaikytas ir aprūpintas moderniausia diagnostikos įranga. Pritarus Sveikatos apsaugos ministerijai, suprojektavome ligoninės priestatą. Šiuo metu vykdome statybos darbų pirkimą, numatėme, kad Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus patalpos padidės tūkstančiu kvadratinių metrų. Atsiras naujų kabinetų ir dabartiniams, ir naujai įdarbintiems konsultuojantiems specialistams. Tikimės, kad dėl to sumažės eilės pas konsultantus ir pagerės paslaugų prieinamumas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą