Klaipėda nebenori būti plokščia: atgyja dangoraižių vizijos miesto centre
(13)Šie metai tapo lūžio tašku - sugrįžta anksčiau užšaldyti projektai ir skelbiami nauji planai. „Vakarų ekspresas“ jau rašė apie atnaujinamą Gandrališkių projektą, rengiami naujo aukštybinio pastato planai prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, o apie investicijas Klaipėdoje vėl kalba ir „Helios Group“. Tuo metu miesto architektai neslepia, kad Klaipėdai trūksta vertikalių akcentų.
Jeigu bent dalis šiandien planuojamų projektų būtų įgyvendinta, teritorijoje nuo „Akropolio“ iki Gandrališkių ateityje galėtų iškilti apie dešimt 20 ar daugiau aukštų pastatų. Tokia plėtra iš esmės pakeistų centrinės miesto dalies siluetą.
Daugiau nei prekybos centras
Klaipėdos miesto savivaldybė jau pritarė teritorijos prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ detaliojo plano koregavimui bei vystymo koncepcijai.
Pagal parengtus sprendinius teritorijoje tarp Taikos prospekto, Dubysos ir Kauno gatvių numatyta statyti keturis naujus administracinės paskirties pastatus.
Didžiausias jų iškiltų ties Taikos prospekto ir Dubysos gatvės sankryža. Numatyta, kad pastatas galėtų siekti iki 80 metrų aukštį - apie 20 aukštų. Tai būtų vienas aukščiausių statinių šioje miesto dalyje.
Dar trys administraciniai pastatai planuojami palei Kauno gatvę. Jų aukštis siektų apie 28 metrus, arba 7-8 aukštus.
Numatyta rekonstruoti ir Taikos prospekte 63 esantį buvusį Valstybės saugumo departamento pastatą, kurį „Akropolio“ valdytojai įsigijo dar 2015 metais, tačiau iki šiol realūs darbai čia taip ir neprasidėjo.
„Akropolio“ valdytojai taip pat domisi galimybe įsigyti greta esantį sporto kompleksą, kuriame šiuo metu treniruojasi Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai.
Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas patvirtino, kad toks pageidavimas yra išsakytas.
Daugiau miesto, o ne automobilių
Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Kastytis Macijauskas sako, kad pagrindinis tikslas nėra vien aukšti pastatai.
Jo teigimu, teritorija aplink „Akropolį“ šiandien iš esmės yra didžiulis prekybos centras, apsuptas automobilių stovėjimo aikštelių.
„Norisi, kad šioje vietoje atsirastų vertikalė. Kad vietoje vien prekybos atsirastų ir visuomeninės funkcijos - biurai, paslaugos, vaikų darželiai, įvairios paslaugos žmonėms. Čia dirba šimtai žmonių, todėl norisi, kad jie viską galėtų rasti vienoje vietoje“, - „Vakarų ekspresui“ sakė K. Macijauskas.
Anot jo, šiuolaikinis miesto planavimas grindžiamas ne vien naujų pastatų statyba, bet ir siekiu mažinti gyventojų judėjimą automobiliais.
„Jeigu žmonės dirba vienoje vietoje, ten turėtų būti ir paslaugos, ir darželis, ir parduotuvės. Tada nereikėtų važiuoti per visą miestą, mažėtų transporto srautai ir spūstys“, - aiškino departamento vadovas.
K. Macijauskas pripažįsta, kad Klaipėda istoriškai yra gana plokščias miestas, todėl aukštybiniai pastatai galėtų tapti svarbiais urbanistiniais orientyrais.
„Norisi, kad prie Taikos prospekto atsirastų daugiau vertikalių. Jeigu teritorija turi potencialą, reikia jį išnaudoti“, - teigė jis.
Atgyja Gandrališkės
Dar vienas reikšmingas pokytis - po beveik dviejų dešimtmečių pertraukos atnaujinamas Gandrališkių kvartalo vystymas.
Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas Antanas Bosas „Vakarų ekspresui“ jau yra patvirtinęs, kad projektavimo darbai vyksta.
Anksčiau šioje teritorijoje buvo numatytas net apie 150 metrų aukščio, maždaug 52 aukštų dangoraižis „Kuršas“, kuris būtų tapęs aukščiausiu pastatu Lietuvoje.
Planų atsisakyta
„Šiandien ekonomiškai neapsimoka statyti aukštesnių nei 20 aukštų pastatų. Tokio projekto kvadratinio metro kaina būtų per didelė“, - sakė A. Bosas.
Vis dėlto pagal galiojantį detalųjį planą teritorijoje dar likę keli neužstatyti sklypai, kuriuose numatyta gyvenamųjų ir komercinių pastatų statyba.
Norisi, kad šioje vietoje atsirastų vertikalė. Kad vietoje vien prekybos atsirastų ir visuomeninės funkcijos - biurai, paslaugos, vaikų darželiai, įvairios paslaugos žmonėms. Čia dirba šimtai žmonių, todėl norisi, kad jie viską galėtų rasti vienoje vietoje.
Projektas bus įgyvendinamas etapais.
Sugrįžta ir „Helios Group“
Ne mažiau intriguojanti istorija - daugiau kaip penkiolika metų laukiantys „Helios Group“ dangoraižiai.
Dar 2008 metais bendrovei buvo išduotas statybos leidimas Taikos prospekte 56 statyti du daugiau kaip 30 aukštų pastatus.
Projektą sustabdė ekonominė krizė.
2022 metais bendrovė pirmiausia įrengė laikinas automobilių stovėjimo aikšteles ir tuomet tikino, kad vyksta derybos su bankais dėl tolesnio finansavimo.
Praėjo dar ketveri metai.
Šiandien „Helios Group“ komercijos vadovas Nerijus Pudžiuvelis sako, kad projektas nėra pamirštas.
„Mes nesame stambus nekilnojamojo turto vystytojas, todėl projektus įgyvendiname etapais. Šiuo metu baigiame projektą Vilniuje, kuris dėl tam tikrų aplinkybių vystėsi lėčiau nei planuota. Kitais metais planuojame daugiau dėmesio skirti Klaipėdos projektui“, - „Vakarų ekspresui“ sakė N. Pudžiuvelis.
Jo teigimu, pirminės teritorijos vystymo vizijos neatsisakyta.
Dar keli aukštybiniai pastatai numatyti ir netoliese esančiose teritorijose. Dar 2019 metais buvo pristatyti projektiniai pasiūlymai prie viešbučio „Green Park Hotel Klaipėda“ (Minijos g. 119), kuriuose numatytas iki 20 aukštų priestatas. Apie planus statyti keliolikos aukštų biurų pastatą prie prekybos centro „Banginis“ anksčiau yra paskelbusi ir „Senukų“ grupė.
Viena kliūtis išliko
Vis dėlto ne visa centrinė miesto teritorija gali vystytis taip sparčiai, kaip norėtųsi.
Svarbią vietą tarp „Akropolio“, „Helios“ ir Gandrališkių vis dar užima betono gaminių bendrovė „Perdanga“.
Didelė pramoninė teritorija miesto centre jau seniai urbanistų laikoma viena iš vietų, kuri ateityje galėtų būti konvertuota į visuomeninę ar komercinę paskirtį.
Tačiau bent kol kas pokyčių nenumatoma.
Vicemeras A. Kamarauskas sako, kad jokių oficialių pokalbių su įmone dėl galimo išsikėlimo nevyksta.
„Tokių derybų šiuo metu nėra. Tačiau miestas sveikintų, jeigu verslas pats matytų galimybes tokiai konversijai“, - sakė jis.
Kaip gerąjį pavyzdį vicemeras mini Vakarų medienos grupę, kuri planuoja dalį savo pramoninės teritorijos prie Liepų gatvės ir Danės upės pertvarkyti į visuomeninę bei komercinę miesto erdvę.
Naujas miesto centras
Urbanistų vertinimu, būtent teritorija aplink „Akropolį“ turi visas galimybes tapti naujuoju Klaipėdos verslo centru.
Čia jau dabar sutelkti didžiausi prekybos srautai, patogūs susisiekimo mazgai, netoliese įsikūrę biurai, gyvenamieji kvartalai ir visuomeninės įstaigos.
Jeigu būtų įgyvendinti visi dabar planuojami projektai - „Akropolio“ plėtra, Gandrališkių tęsinys, „Helios Group“ dangoraižiai, nauji projektai prie „Banginio“ ir Minijos gatvėje, o ateityje atsirastų galimybė pertvarkyti dalį šiandieninių pramoninių teritorijų, Klaipėdos centras per artimiausią dešimtmetį galėtų pasikeisti neatpažįstamai.
Svarbiausia, kad miesto architektai šiandien kalba ne vien apie aukštus pastatus. Jų vizijoje aukštybiniai pastatai yra tik priemonė kurti gyvą, mišrios paskirties miesto centrą, kuriame žmonės ne tik apsiperka, bet ir dirba, gyvena, naudojasi paslaugomis bei leidžia laisvalaikį.
Rašyti komentarą