Čmilytė-Nielsen: Lietuva privalo atsakyti į klausimus dėl galimai veikusio CŽV kalėjimo

„Aš sakyčiau, kad nenormali situacija yra, kai valstybė moka baudą, bet valstybės aukščiausi politikai, valstybės vadovai sako, kad mokame baudą už nieką ir tirti daugiau nereikia. Tai aš manyčiau, kad tai yra garbės reikalas atsakyti į klausimus. Antraip ta istorija nesibaigs, ji tęsis – baudų gali būti ateityje ir dar daugiau“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, aukščiausių valstybės politikų teiginiai, jog papildomo tyrimo nereikia, tik dar labiau didina abejones.

„Tas aukščiausių politikų pasakymas, ar tai mes mokame už nieką, už pastatą, ar kad tirti toliau nereikia, jis neišsklaido šešėlio ir abejonių, o šešėlius tik sustiprina“, – kalbėjo ji.

Liberalų sąjūdžio pirmininkės teigimu, nuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) 2009 metais atlikto tyrimo atsirado gerokai daugiau informacijos, todėl dabar būtų daugiau galimybių išsiaiškinti aplinkybes.

„Akivaizdu, kad dabar, lyginant su 2009 metais, informacijos yra gerokai daugiau. Tai ir tyrimui daugiau yra erdvės. Mane neramina, kai aukščiausi valstybės vadovai sako, kad nieko čia daugiau daryti nereikia, nes akivaizdu, kad vis pasikartoja tie atvejai, kai Lietuva yra įpareigojama mokėti baudas“, – sakė politikė.

V. Čmilytė-Nielsen neatmetė, kad vienas iš galimų sprendimų galėtų būti parlamentinis tyrimas, tačiau pripažino, jog šiuo metu tam trūksta politinio palaikymo.

„Parlamentinis tyrimas yra vienas iš galimų formatų, bet dabar pagrindo jam yra daugiau, nes, praėjus tiek metų ir atsiradus naujai informacijai, galbūt būtų lengviau atrasti tiesą. Tačiau šiandien mes negalime net kalbėti apie tokio tyrimo realistiškumą, jeigu Juozas Olekas sako, kad jo nereikia. Reikia stipraus socialdemokratų palaikymo Seime, reikia, kad dauguma Seime susirinktų tokiam klausimui. Šiandien aš tokių prielaidų nematau“, – teigė ji.

Anksčiau skelbta, kad užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, jog Lietuva privalo ištirti įtarimus dėl galimai šalyje veikusio slapto CŽV kalėjimo. Pasak jo, atsakyti į šį klausimą yra Lietuvos garbės reikalas, o valstybė negali palikti šios istorijos neatskleistos.

Tuo metu prezidentūra abejoja, ar šioje istorijoje reikalingas dar vienas tyrimas. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad papildomas tyrimas daugiau aiškumo neįneštų.

Seimo pirmininkas J. Olekas savo ruožtu teigė, kad EŽTT priteistos kompensacijos mokamos dėl Lietuvoje įrengto objekto. Jis priminė, kad 2009 m. Seimo NSGK tyrimas nustatė, jog šalyje buvo sudarytos sąlygos kalinti žmones, tačiau nebuvo įrodyta, kad į Lietuvą buvo atgabenti ir čia laikyti CŽV kaliniai.