Klaipėdoje siūloma keisti S.Nėries ir L.Giros gatvių pavadinimus, A. Venclovos atminimo lentą

Centrui bus pateikti siūlymai keisti S. Nėries ir L. Giros gatvių pavadinimus bei A. Venclovos atminimo lentą. Dėl šių siūlymų komisijos nariai sutarė bendru sutarimu, išskyrus istoriką Vasilijų Safronovą, kuris susilaikė, nes sąrašas jam pasirodė neišbaigtas. Istoriko atskiroji nuomonė bus įrašyta į posėdžio protokolą.

„Iš viso komisijai buvo pateikti septyni objektai, iš jų trys paminklinės lentos. Buvo pritarta Žymių žmonių komisijoje, kad bus teikiamas LGGRTC sąrašas iš trijų pavadinimų – dėl Salomėjos Nėries gatvės, dėl Liudo Giros ir dėl Antano Venclovos atminimo lentos“, – BNS sakė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška. 

Anot jo, komisijoje buvo pateikti siūlymai keisti Paryžiaus Komunos gatvės pavadinimą. Minėtos ir Butkų Juzės, Juliaus Janonio gatvės bei atminimo lenta. Šių pavadinimų keisti artimiausiu metu neplanuojama. 

„Nėra duomenų, kad Julius Janonis ar Butkų Juzė dalyvavo kažkokiose organizacijose, kurių veikla buvo prieš Lietuvą, neskatino autoritarinių ar totalitarinių režimų atėjimo į Lietuvą“, – teigė V. Juška. 

Komisijos narys, Klaipėdos universiteto istorikas V. Safronovas BNS teigė susilaikęs nuo balsavimo, nes sąrašas keistinų objektų buvo pateiktas nepilnas. 

„Man atrodo nepilnas sąrašas pateiktas, kadangi galimybė yra pasitikrinti dėl daugiau žmonių nutarimus, siūliau užbėgant už akių daugiau asmenybių įtraukti. Pavyzdžiui, be šitų pasiūlytų balsavom įtraukti Antaną Merkį, Ernestą Galvanauską, Alfonsą Žalį“, – kalbėjo istorikas.

Anot jo, vertinant įsigaliojusį desovietizacijos įstatymą dėl minėtų asmenų kyla abejonių. 

„Iš principo, ne mes turime spręsti, komisija pasakytų verdiktą ir būtų uždarytas klausimas visiems laikams. Siūliau taip veikti, bet nubalsavo kur tikrai visiems aišku, kad buvo Raudonieji“, – teigė V. Safronovas. 

Anot jo, tiek A. Merkys, tiek E. Galvanauskas ar A. Žalys buvo tuometės Liaudies vyriausybės nariai, tad kyla klausimas, kodėl šie asmenys nesvarstomi. 

„Galėsime teikti centrui sąrašą kasmet, bet laukėme įstatymo, o kai priimtas imame žaidimus žaisti, kad vieni įtraukiami, kiti ne“, – kalbėjo istorikas. 

Gegužės 1-ąją įsigaliojo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, sudaręs galimybes pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Savivaldybės ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui turi pateikti informaciją apie jos teritorijose esančius viešuosius objektus, galimai pažeidžiančių šį draudimą.