Klaipėdos apylinkės teisme pirmininko pareigas pradėjo eiti Kristina Serdiukienė

Trumpi biografiniai faktai apie Kristiną Serdiukienę:

Gimė 1976 m. Klaipėdoje.

1995 m. baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją.

1999 m. N. Skučienės kalbų ir verslo vadybos aukštesniojoje mokykloje įgijo verslo teisės specialybę.

2002 m. Lietuvos teisės universitete (M. Romerio universitetas) įgijo teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

2004 m. Lietuvos teisės universitete (M. Romerio universitetas) įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.

2020-01-24 – 2022-02-04 asociacijos „Apylinkės teismų teisėjų sąjunga“ pirmininkė.

Nuo 2020 m. Teisėjų tarybos narė.

Kalba prancūzų, rusų kalbomis.

Pomėgiai: genealoginiai tyrinėjimai, skambinimas pianinu.

Teismų sistemoje esate nuo 2001 metų. Karjerą pradėjote nuo Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigų, 2002 m. Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbote vyriausiąja administracinių bylų raštinės specialiste, 2004 m. – teisėjo padėjėja, 2011 m. buvote paskirta Panevėžio apylinkės teismo teisėja, o 2015 m. sugrįžote tęsti ir tęsiate teisėjos darbą uostamiesčio teisme. Ar labai pasikeitė teismai per 20 metų?

Pastebėjau, kad per visus šiuos metus nuolat daugėjo asmenų, besikreipiančių į teismą, pasikeitė ir pačių bylų pobūdis – jos sudėtingėja. Žinoma, teismai modernėja – atsirado elektroninės bylos, „Zoom“ konferencijų programos, per kurias posėdžius galima rengti nuotoliniu būdu.

Džiugu, kad kai kas teismų sistemoje yra ir pastovaus – dalis darbuotojų teisme dirba daugiau nei dvidešimt metų. Tokie darbuotojai tikra retenybė ir vertybė: jie atsidavę savo darbui, lojalūs ir tikri savo srities profesionalai.

Kaip žinia, Lietuvoje pasitikėjimas teismais nėra aukštas. Kaip manote, kas galėtų padėti tokį visuomenės požiūrį pakeisti?

Manyčiau, kad, keliant visuomenės pasitikėjimą teismais, būtų galima pasiremti JAV pavyzdžiu. Amerikoje žmonės aktyviai eina į teismą stebėti bylų, tokiu būdu geriau susipažįsta su teismo procesu, sužino tam tikras bylos aplinkybes, todėl dažnu atveju teismo sprendimas nebūna visiškai netikėtas.

Lietuvoje didelio visuomenės susidomėjimo stebėti teismo posėdžius nėra, bet, jei žmonės būtų labiau paskatinti, kad viešus teismo posėdžius gali stebėti visi norintys, ko gero, šis požiūris palaipsniui keistųsi.

Vadovybės pasikeitimas neretai siejamas su pokyčiais ir pačios organizacijos viduje. Kokias vertybes galėtumėte išskirti ir kokia būtų Jūsų vizija dėl teismo ateities?

Kaip ir bet kurioje organizacijoje, teisme taip pat labai svarbu bendradarbiavimas ir bendravimas, gera vidinė komunikacija. Teismas – viena didelė komanda, todėl gera darbinė atmosfera, įtampų nebuvimas, greitas ir kokybiškas bylų nagrinėjimas yra prioritetinės sritys.

Žinoma, greta to būtina puoselėti ir kitas neatsiejamas nuo teismo veiklos vertybes, tokias kaip teisingumas, sąžiningumas, žmogaus teisių užtikrinimas ir apsauga.

Ko palinkėtumėte sau ir teismo bendruomenei?

Tiek sau, tiek teismo darbuotojams palinkėčiau susitelkimo, profesionalumo, kantrybės ir ištvermės, įgyvendinant bendrą tikslą – teisingumo vykdymą.