„Vilties bėgimas“ subūrė geradarius: onkologiniams ligoniams – 30 tūkst. eurų
Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne vykusiuose „Vilties bėgimo“ rėmėjų ir socialinių partnerių padėkos pusryčiuose netrūko nei padėkos žodžių, nei gerų emocijų. Renginio organizatoriai paskelbė svarbiausią šių metų žinią – rėmėjų, partnerių ir visų geros valios žmonių dėka šiemet surinkta 30 tūkst. eurų parama bus skirta Šv. Pranciškaus onkologijos centrui.
Kartu jau pradėta ruoštis ir kitų metų renginiui. Jubiliejinis, 20-asis „Vilties bėgimas“ turėtų tapti didžiausiu per visą istoriją – organizatoriai tikisi suburti net 10 tūkstančių dalyvių.
Vis daugiau žmonių
Prieš prasidedant padėkos ceremonijai susirinkusiuosius pasveikino Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis brolis Andrius Nenėnas.
„Dėkoju jums iš visos širdies, kad prisidedate prie to, jog „Vilties bėgimas“ tęsiasi“, – sakė jis.
Brolis Andrius pasidžiaugė, kad šių metų renginyje dalyvavo apie penkis tūkstančius žmonių. Anot jo, tikrasis dalyvių skaičius buvo dar didesnis, nes ne visi registravosi – prie bėgimo prisijungė kariškiai, gausus būrys vaikų, savanorių ir miesto bendruomenės narių.
„Kai pamačiau, kas vyksta, supratau, kad vienam žmogui tokio renginio surengti būtų tiesiog neįmanoma. Tai visų mūsų bendras darbas“, – kalbėjo vienuolis.
Didžiausia padėka, anot jo, priklauso kiekvienam prisidėjusiam prie iniciatyvos.
„Šiandien noriu perduoti visų jūsų darbo rezultatą – 30 tūkstančių eurų. Šios lėšos bus skirtos Šv. Pranciškaus onkologijos centro veiklai“, – sakė A. Nenėnas.
Jis priminė, kad dideli renginiai planuojami gerokai iš anksto, todėl pasirengimas kitų metų jubiliejiniam bėgimui jau prasidėjo.
„Kitais metais mūsų laukia 20-asis „Vilties bėgimas“. Norime, kad jis taptų didžiausiu per visą istoriją“, – sakė brolis Andrius.
Padėka – už bendrystę
Padėkos pusryčių metu Klaipėdos merui Arvydui Vaitkui buvo įteiktas Šv. Pranciškaus Vilties miesto bendruomenės padėkos raštas.
Jame pabrėžiama, kad miesto vadovo palaikymas ir asmeninis įsitraukimas yra svarbus ženklas visiems, jog rūpestis žmogumi, atjauta ir bendruomeniškumas yra vertybės, vienijančios Klaipėdą.
Vienuolyno projektų vadovė Vilija Jonušaitytė-Brosse priminė, kad nė vienas „Vilties bėgimas“ neįvyktų be gausaus partnerių ir savanorių būrio.
Savo ruožtu A. Vaitkus padėkojo organizatoriams ir verslo bendruomenei už ilgametę partnerystę, o rėmėjams įteikė padėkos raštus.
Rekordinis skaičius
Jau daugelį metų pagrindinis „Vilties bėgimo“ rėmėjas yra bendrovė „AROS“.
Jos vadovas Giedrius Valainis pasakojo, kad šie metai įmonei buvo išskirtiniai.
„Šiemet bėgo rekordinis mūsų darbuotojų skaičius – net 34 žmonės. Taip pat įvedėme naują tradiciją – už kiekvieną darbuotojų nubėgtą kilometrą įmonė papildomai skyrė paramą. Vien iš šios iniciatyvos surinkome beveik 14 tūkstančių eurų. Tai papildoma parama prie tos, kurią kasmet skiriame „Vilties bėgimui“, – sakė G. Valainis.
Paklaustas, ar realu kitais metais sulaukti 10 tūkst. dalyvių, jis neabejojo.
„Tai labai paprasta. Šiemet bėgo penki tūkstančiai žmonių. Jeigu kiekvienas atsives dar po vieną žmogų, turėsime dešimt tūkstančių. Tada miestui teks galvoti tik apie vieną problemą – kaip visus sutalpinti“, – šypsojosi jis.
Miestas tą dieną atrodo kitoks
Jau apie aštuonerius metus „Vilties bėgimą“ remiančios bendrovės „Biofarmacija“ įkūrėjas ir vadovas Povilas Gusčius sako, kad šis renginys jam pirmiausia siejasi su bendryste.
Jis pats kasmet bėga 10 kilometrų distanciją ir sako kiekvieną kartą iš naujo atrandantis Klaipėdą.
„Kai bėgi miesto gatvėmis, matai visai kitokią Klaipėdą. Tūkstančius žmonių, šeimas, vaikus, pažįstamus veidus. Atsiranda ypatingas bendrumo jausmas. Atrodo, visas miestas tą dieną gyvena viena idėja“, – sakė P. Gusčius.
Verslininko nuomone, „Vilties bėgimas“ išsiskiria iš kitų renginių.
„Čia nėra nei mugių, nei prekybos, nei triukšmo. Tai renginys apie žmogų, apie sveikatą, apie pagalbą kitam ir net apie sielos sveikatą. Tokių renginių miestui labai reikia“, – sakė jis.
Anot P. Gusčiaus, organizatorių tikslas kitais metais sulaukti 10 tūkst. dalyvių yra visiškai realus.
„Manau, kad gali būti ir dar daugiau. Tai didžiausias tokio pobūdžio renginys Klaipėdoje, todėl ambicijos gali būti dar didesnės“, – sakė jis.
Svarbiausia – nepamiršti pasirūpinti savo sveikata
Ilgametės „Vilties bėgimo“ partnerės, „Northway“ medicinos centrų, vadovė Diana Bumelytė sako, kad kiekvieni metai šiame renginyje yra kitokie, tačiau pagrindinė jo žinutė išlieka ta pati.
„Pati svarbiausia mintis – nepamiršti pasitikrinti sveikatos. Profilaktika yra labai svarbi, todėl mums ši iniciatyva visuomet buvo labai artima“, – sakė ji.
Anot D. Bumelytės, per beveik du dešimtmečius „Vilties bėgimas“ tapo neatsiejama Klaipėdos gyvenimo dalimi.
„Kiekvieni metai yra ypatingi tuo, kad palaiko ankstesnių metų idėją ir neleidžia jai išblėsti. Esu tikra, kad ši idėja niekada nemirs“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad verslo bendruomenė gali prisidėti ne tik finansine parama.
„Norisi kuo daugiau dėmesio skirti ne tik onkologinių ligų prevencijai, bet ir žmonėms su negalia. Turime ieškoti būdų, kaip jie galėtų dar labiau integruotis į visuomenę, būti išgirsti, kurti vertę ir jaustis reikalingi. Apie tai kalbamės ir su broliais pranciškonais, ieškome naujų idėjų bei projektų“, – sakė D. Bumelytė.
Ji akcentavo, kad „Vilties bėgimas“ iš kitų panašių renginių Lietuvoje išsiskiria būtent savo nešama žinute ir gerumo atmosfera, todėl yra unikalus ir sulaukia tokio didelio palaikymo.
Gerumas taip pat užkrečia
Bendrovės „Stemma Group“ bendraturtė Inga Gusiatina įsitikinusi, kad kasmet augantis „Vilties bėgimo“ dalyvių skaičius rodo, jog žmonės nori būti prasmingų iniciatyvų dalimi.
„Tai renginys apie gėrį. Čia žmonės ateina ne tik pabėgti. Jie ateina palaikyti sergančiųjų, visų gražių darbų, kuriuos daro broliai pranciškonai. Man atrodo, kad gerumo mūsų mieste tik daugėja“, – sakė ji.
Pasak I. Gusiatinos, socialiai atsakingas verslas turi prisidėti prie visuomenės, kurioje kiekvienas žmogus jaustųsi priimtas.
„Mums svarbu, kad žmonės su negalia ar sunkia liga nebūtų atskirti nuo visuomenės. Turime kurti tokią aplinką, kurioje visi galėtų būti kartu. Jei galime prie to prisidėti savo projektais, tai ir darome“, – teigė ji.
Verslininkė užsiminė, kad ateityje kartu su broliais pranciškonais planuojama ir daugiau bendrų iniciatyvų, skirtų žmonių įtraukčiai bei bendruomeniškumui stiprinti.
Geri darbai – gyvenimo filosofija
Ypač šiltai apie „Vilties bėgimą“ kalbėjo Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė doc. dr. Dalia Martišauskienė. Jos vadovaujamas centras šiemet pirmą kartą prisidėjo prie šios kilnios iniciatyvos, tačiau pati vadovė prie šio projekto ištakų buvo dar gerokai anksčiau.
„Malonu būti šiame geradarių būryje. Nors čia susirinko ne visi, žinome, kad žmonių, prisidedančių prie šios iniciatyvos, yra gerokai daugiau. Noriu nuoširdžiai padėkoti broliams pranciškonams, visai komandai ir Klaipėdos miesto savivaldybei už bendrystę“, – sakė D. Martišauskienė.
Ji prisiminė, kad „Vilties bėgimo“ istorija glaudžiai susijusi ir su Šv. Pranciškaus onkologijos centro atsiradimu.
„Devyniolika metų – tai jau daug. Mano gyvenimo filosofija visada buvo kiek įmanoma daugiau daryti gerų darbų. Dar tada, kai tik buvo pradėta svajoti apie Onkologijos centrą, visi ieškojome būdų, kaip prisidėti prie jo atsiradimo, dėdami simbolinę plytą prie plytos. Todėl šiandien labai džiugu matyti, kad visa tai išaugo į tokį didelį žmonių susitelkimą“, – kalbėjo ji.
Dvidešimtmetį pasitiks su dar didesnėmis ambicijomis
Pirmasis „Vilties bėgimas“ Klaipėdoje surengtas 2008 metais. Per beveik du dešimtmečius jis tapo vienu didžiausių bendruomeninių labdaros renginių Lietuvoje. Kasmet tūkstančiai žmonių į gatves išeina ne dėl sportinių rezultatų, o tam, kad parodytų solidarumą su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis ir jų artimaisiais.
Organizatoriai neabejoja, kad kitų metų gegužės 29 dieną vyksiantis jubiliejinis, 20-asis „Vilties bėgimas“ bus ypatingas. Tikimasi, kad jis suburs rekordinį – net dešimties tūkstančių – dalyvių būrį.
Padėkos pusryčių metu buvo pagerbti ilgamečiai renginio partneriai ir rėmėjai, kurių parama leidžia šiai iniciatyvai augti. Tarp jų – generalinis rėmėjas AROS, „Biofarmacija“, „Stemma Group“, „Transkona“, „Northway medicinos centrai“, „Akropolis Group“, „Saugos tarnyba Argus“, „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“, „ProDJ“, „Vakarų ekspresas“, „Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos energija“, Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos, Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokykla, Klaipėdos lengvosios atletikos akademija, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras, „Klaipėdos paslaugos“, AUGMA, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, „Trys karaliai“, „VMG Corp“, „RNDV Holding“, „Auksinė ginsvė“, „Creative Partner“, „Druka“, HBH Palanga bei Klaipėdos lopšelis-darželis „Atžalynas“.
Rašyti komentarą