Klaipėdos bendrojo plano „režisierius“ nepatenkintas kūriniu

„Vakarų ekspresas“ primena, kad E. Benetis buvo tas žmogus, kuris apskundė ir pasiekė, kad ankstesnės bendrojo plano (BP) viešinimo procedūros būtų pripažintos neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, ir buvo pareikalauta jas pakartoti.

Dėl to procesas užsitęsė dar papildomai 1,5 metų.

„Per tuos 1,5 metų pats dokumentas praktiškai nepasikeitė, aš jau po pirmojo viešojo svarstymo teikiau pastabas ir iš plano rengėjų gavau oficialų atsakymą, kad į mano pastabas buvo atsižvelgta ir plane atliktos atitinkamos korekcijos“, - sako E. Benetis.

Tačiau vėl viešam svarstymui pateiktame BP ir jį lydinčiuose dokumentuose E. Benetis sako neradęs, kad į jo pastabas būtų atsižvelgta.

Šį kartą jis raštu pateikė apie 300 pastabų, į kurias BP rengėjai UAB „Kelprojektas“ privalės oficialiai atsakyti.

„Bendrojo plano aiškinamasis raštas sudaro 150 puslapių ir yra toks pat oficialus dokumentas, kaip ir brėžiniai“, - sako E. Benetis.

Anot jo, šiame aiškinamajame rašte daug beletristikos ir sąvokų, kurios neatitinka teritorijų planavimo įstatyme vartojamų savokų, taip pat prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėms.

Netobuli įstatymai

„Naudojama savoka “aukštingumas„, nors įstatyme tokios sąvokos nėra“, - vieną iš pastabų žeria E. Benetis. Tačiau jis negalėjo pasakyti, kokią sąvoką reikėtų naudoti, nes įstatyme tokios nėra. Čia jis sutinka, kad ir įstatymai nėra tobuli.

„Tačiau reikia stengtis, kad svarbiausias miesto teritorijų planavimo dokumentas juridiškai būtų kuo galima tikslesnis“, - sako E. Benetis.

Anot jo, akivaizdus blogo požiūrio į planavimo dokumentų rengimą pavyzdys yra situacija Neringoje, kur yra priverstinai griaunami pastatai, o Savivaldybė priversta mokėti milijonines kompensacijas.

Esminių pakeitimų nėra

BP rengimo projekto vadovas Saulius Motieka „Vakarų ekspresui“ pripažino, kad esminių pateikimų nuo 2019 metų gruodžio mėnesio, kai vyko pirmasis viešas dokumento svarstymas, pripažintas neatitinkančiu teisės aktų, nebuvo atlikta.

Daugiausia atlikti klaidų pataisymai ir siekiama, kad visuomenė galėtų pakankamai susipažinti su dokumentu. O tai, kad BP sulaukia nemažai kritikos, rengėjas vadina tiesiog neišmanymu ir nekompetencija.

„Tam tikras neišmanymas dalykų, teritorijų planavimo paskirties ir jų esmės. Ne visi dokumentai ir gali atliepti bendruomenės norus ir lūkesčius“, - viena pagrindinių priežasčių, dėl ko BP rengimo procesas sulaukia tiek emocijų ir vertinimų, mato S. Motieka.

Anot jo, visų lūkesčių BP tikrai negali patenkinti. O atskirų kolegų architektų ir projektuotojų kritiką dokumentui BP rengėjas vertina nevienareikšmiškai.

„Jie galėtų imti ir rengti šį dokumentą, bet kažkodėl neprojektuoja. Gal negali, gal kompetencijų neturi? Aš jau keturiasdešimt metų dirbu šioje srityje ir Lietuvoje, ir užsienyje“, - emocijų neslepia S. Motieka.

Saulius Motieka.

Anot jo, atestuotus architektus vienijančių Architektų rūmų regioninės tarybos atstovai net dviejuose savo posėdžiuose jau anksčiau BP sprendinius nagrinėjo ir jis mano, kad pavyko pozicijas suderinti.

„Į visas pastabas arba atsižvelgėm, arba diskusijų metu apgynėme savo sprendimus, tai ten problemos nebuvo“, - sako S. Motieka. Anot jo, atskiriems architektams, kurie galvoja kitaip, niekas nedraudžia tai daryti, nes gyvename demokratiškoje šalyje.

„Šis planas su visomis institucijomis jau buvo suderintas, tačiau reikėjo pakartoti tik viešinimo procedūras“, - formalumus aiškina S. Motieka.

Užstrigę laike

Tačiau E. Benetis mano, kad viena iš problemų ir yra ta, kad ilgus metus Lietuvoje planavimo dokumentus rengia tos pačios įmonės ir tie patys žmonės.

„Pakėliau prieš 13 metų taip pat “Kelprojekto„ rengtą Palangos miesto BP ir matau, kad dalis teksto tiesiog yra nukopijuota į Klaipėdos BP, nors per tuos metus keitėsi ir įstatymai, ir sąvokos“, - sako prieš 20 metų Palangos vyriausiuoju architektu buvęs E. Benetis.

Bene pagrindiniu naujojo Klaipėdos BP oponentu tapęs E. Benetis sako, kad plano silpnąsias vietas kelia į paviršių dėl to, kad yra miesto patriotas.

„Buvau aktorius, dabar noriu būti režisierius, pasiūlymus teikiu nemokamai, nors konsultantų darbas kainuoja tūkstančius“, - sako E. Benetis.

Iš pokalbio taip pat aiškėja, dėl ko E. Benetis tai priekabiai žiūri į naujai rengiamą Klaipėdos BP.

„Naujasis BP iš miesto leidžia atimti ir užstatyti daugiau nei 100 ha Melnragės, Girulių ir Smiltynės miško teritorijų“, - pažymi E. Benetis.

Anot jo, kai geležinkelio plėtrai kėsinamasi iškirsti 30 ha miško, vyksta didžiulės diskusijos, o šiuo atveju kalba eina apie kelis kartus didesnį miesto rekreacinio ploto urbanizavimą.

Na, ir bene pagrindinis E. Benečio nepasitenkinimo motyvas yra tas, kad BP palikta galimybė statyti išorinį uostą Klaipėdoje ties Melnrage.

„Klaipėda ir taip yra labiausiai užterštas miestas Lietuvoje, turintis didžiulius sergamumo ir mirštamumo rodiklius, ir dar mes kalbame apie uosto plėtrą miesto centre“, - stebisi E. Benetis. Jis mano, kad jei yra noras investuoti milijardus į išorinį uostą, jam vietą galima rasti kitoje pajūrio zonos vietoje.

„Ir nereikia prisidengti, kad yra patvirtintas Uosto bendrasis planas, kuris numato maksimalią uosto plėtrą, reikia laikytis miesto Tarybos jau patvirtintos koncepcijos, kad uostas būtų plečiamas pietinėje dalyje“, - mano E. Benetis.

Pateiks atsakymus

„Viešinimo procedūros oficialiai jau baigtos, daugiau pasiūlymų jau teikti nebegalima, per dešimt darbo dienų apibendrinsime gautus pasiūlymus ir jų teikėjams oficialiai atsakysime“, - sako S. Motieka.

Anot jo, tai visiškai nereiškia, kad BP rengėjai privalo atsižvelgti į iš visuomenės gautus pasiūlymus, kurių šį kartą bendrai būta apie 40.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas jau anksčiau „Vakarų ekspresui“ buvo pripažinęs, kad naujai rengiamas BP turi trūkumų.

„Geriau neidealus planas, nei ideali stagnacija“, - sakė V. Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas.

Jam antrina ir S. Motieka, kuris sako, kad šiu metu galiojantis Klaipėdos BP jau nebeatitinka galiojančių teisės aktų ir miestas yra įstumtas į stagnacijos gniaužtus.

„Tikimės, kad toliau viskas bus, kaip suplanuota, bus išlaikyti įstatyme numatyti terminai ir rugsėjo pabaigoje BP galės būti pateiktas tvirtinti Tarybai“, - optimizmu dalinasi S. Motieka.