Klaipėdos gėlynai: vieniems sovietmetis, kitiems - tvarumo tendencijos

Gegužę Klaipėdoje pražydo ankstyvą pavasarį sodintos gėlės. Vienos „Vakarų ekspreso“ skaitytojos teigimu, miesto gėlynuose žydinčios raudonos tulpės ir geltonos našlaitės Klaipėdos nepuošia, o labiau primena sovietinius laikus, kai šios gėlės buvo itin populiarios.

„Nejaugi neįmanoma parinkti kitų spalvų ir kitų rūšių augalų? 

Kodėl, pavyzdžiui, Nidoje, Juodkrantėje, kad ir kokiu laiku nuvažiuotume, pavasarį ar rudenį, ten matome stilingai suformuotus gėlynus, smilginius augalus ir prie kraštovaizdžio puikiai priderintas gėlių spalvas? O štai Klaipėdoje - stagnacija“, - nuomone dalijasi moteris.

Panašumų nemato

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės teigimu, pavasarinis gėlių sodinimas mieste prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki gegužės mėnesio pabaigos, po to seka vasarinis sodinimas.

Našlaitės miesto gėlynuose sodinamos ne iš nostalgijos praeičiai, sako valdininkė, o tik todėl, kad yra labai atsparios šalčiui.

„Nesakyčiau, kad Klaipėdoje žydi tik šios gėlės. Kasmet, o ypač šiais metais, gėlynuose sodinome ir kitų rūšių gėlių: saulutes, vėdrynus, viksvas, neužmirštuoles. 

Jei atkreiptumėte dėmesį į miesto vazas, beveik visose žydi pačių įvairiausių gėlių. Šiemet, sakyčiau, tikrai radikaliai yra sumažinta našlaičių“, - teigė I. Kubilienė.

Anot jos, mieste taip pat nemažai prisodinta hiacintų, kitų rūšių svogūninių gėlių.

„Jei kalbėtume apie tulpes - tai kiekvienas žmogus turi savo nuomonę. Bet šiemet, skirtingai nei kai kurie miesto gyventojai, mes su aplinkosaugos specialistais pastebime, kad pavasarinės tulpės, kurios yra pilnavidurės, gražiai puošia miestą. 

Na, o jei kalbėtume apie spalvą, kodėl rinkomės raudoną, tai manau, kad po baltos žiemos ta spalva pagyvina Klaipėdą. 

Mes tokiu pasirinkimu esame patenkinti ir turbūt ir ateityje sodinsime pilnavidures gėles. Jos ir atrodo prabangiau, ir žydi ilgiau“, - nuomonę išsakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja I. Kubilienė.

Perka ne pigiausius augalus

Klaipėdos želdinių sodinimu rūpinasi dvi įmonės - bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ ir „Ekonovus“. Gėlynus prižiūri „Raguvilė“ ir „Ecoservice“.

Gėles Klaipėdos gėlynams ir parkų erdvėms perka bendrovė „Ecoservice“.

I. Kubilienė teigia, jog konkursą laimėjusi įmonė gėles perka iš ūkių, ir ne pačias pigiausias.

„Važiuoja į ūkius, gėlynus, gėles parenka atsižvelgdami į tai, kaip jos auginamos, kokios būklės yra ir pan. O sodinant tariamasi ir su mūsų specialistais, ir su kraštovaizdžio architektais. Ypač dažnai tą darome sodindami vasaros gėles, nes jų yra didelė įvairovė“, - sako I. Kubilienė.

Mieste, anot jos, daugėja ir naujų žydinčių erdvių. Viena tokių - Baltijos pr. skiriamoji juosta. Prie šios erdvės dirbo ir garsi kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė.

Klaipėdos miesto savivaldybė gėlėms kasmet išleidžia apie 200 tūkst. eurų.

Panašiu principu apsodinama ir formuojama Šiaurės pr. skiriamoji juosta. Apželdinimo darbai čia prasidės rudenį, o jau kitąmet akį džiugins žaluma ir gėlės.

Klaipėdos miesto savivaldybė gėlėms kasmet išleidžia apie 200 tūkst eurų. Dar apie 100 tūkst. eurų ir daugiau skiriama tokiems projektams kaip Baltijos pr. ir Šiaurės pr. skiriamųjų juostų apželdinimas. Gėlynų priežiūra kas mėnesį miestui kainuoja apie 17 tūkst. eurų.

Žeria komplimentus

Klaipėdiečių giriamos Neringos savivaldybės gėlynais rūpinasi BĮ „Paslaugos Neringai“ Aplinkos tvarkymo skyriaus apželdinimo darbininkai.

Kaip „Vakarų ekspresui“ sako Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė, Neringos žaliosios erdvės išties sulaukia nemažai gražių atsiliepimų dėl išskirtinių, akį džiuginančių gėlynų.

„Visus šiuos nuopelnus turime skirti įstaigai “Paslaugos Neringai„, kurios komandos kruopštaus darbo dėka ir kuriami šie unikalūs, Kuršių nerijos kraštovaizdžio grožį pabrėžiantys gėlynai. 

Augalų rūšis, asortimentą bei užsakymus įstaigos atstovai parenka ir derina patys, tad tik reikia pagirti šią komandą už jų kūrybiškumą ir puikiai jaučiamą Kuršių nerijos specifiką“, - gerų žodžių negaili Neringos savivaldybės atstovė.

© Neringos gėlynai atitinka šiuo metu vyraujančias pasaulines tendencijas - puikiai dera su kraštovaizdžiu. Neringos savivaldybės nuotr.

Šiuo metu Neringa nesinaudoja kraštovaizdžio architektų paslaugomis. Siekiant sukurti estetišką, ilgaamžį ir pajūrio klimatui atsparų vaizdą, kurorto erdvėse sodinami tiek daugiamečiai, tiek vienmečiai augalai.

Gėlių sodinimo darbų intensyvumas Neringoje priklauso nuo sezono. Pavasarį, iki kurortinio sezono pradžios, vyksta pagrindiniai ir didžiausi sodinimo darbai. 

Rudenį apželdinimo darbai taip pat vyksta, tačiau augalų sodinama labai nedaug - atliekami tik patys būtiniausi atnaujinimai.

Pernai Neringos savivaldybė vienmečių ir daugiamečių augalų įsigijo už 17 278 eurus. Gėlynų priežiūrai ir reikalingoms medžiagoms įsigyti buvo išleista 1 500 eurų.

Nuo madų neatsilieka

Nereikėtų lyginti Neringos gyvenviečių su Klaipėdos miestu, sako mokslininkė, Baltijos šalių botanikos sodų asociacijos narė dr. Asta Klimienė.

Anot jos, skiriasi ir vietos, ir kraštovaizdžiai.

A. Klimienė pastebi, kad abi savivaldybės, puošdamos savo teritorijas želdynais ir gėlėmis, neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir madų.

Našlaitės miesto gėlynuose sodinamos ne iš nostalgijos praeičiai, sako valdininkė, o tik todėl, kad yra labai atsparios šalčiui.

„Želdynai derinami prie aplinkos, prie miestų specifikos ir prie natūralistinių želdynų, o tai reiškia, kad mažėja vienmečių augalų. 

Gal tų našlaičių ir yra nemažai, tačiau ką pastebiu - mieste daugėja daugiamečių augalų. 

Prieš 3-4 metus buvo tokia banga visur sodinti narcizus ir tulpes, gal to atgarsio yra šiek tiek išlikę ir jis matomas, tačiau tikrai - ne dominuojantis. 

Pastebiu, kad mieste yra tokių vietų, kuriose želdynai ir gėlynai jau derinami prie aplinkos, ir tai džiugina“, - pastebėjimais dalinasi A. Klimienė.

Smilgos - tik „prieskonis“

Jos teigimu, maloniai akį nuteikia žaliosios miesto zonos ties „Studlendo“ prekybos centru, įvažiavimas į miestą iš šios pusės, Danės pakrantės ir kitos naujos erdvės, kurių vis daugėja.

„Pastebiu, kad mieste mažėja vienmečių augalų. Gėlynai tampa vis labiau organiški. Jei kyla klausimas, ar tulpės ir našlaitės yra sovietinis reliktas, tai galiu pasakyti, jog taip nėra. 

Grįžta našlaičių mada ir įvairios jų veislės, tik atspalviai, spalvos parenkamos kitokios. Juk nėra taip, kad mieste pilna vazų su pelargonijomis ar begonijomis. 

Našlaitė gėlynuose visais laikais turėjo savo vietą. Nors ir vienmetė, ši rūšis yra atspari šalčiui ir ilgai žydi“, - sako mokslininkė.

A. Klimienės teigimu, Neringos gyvenvietes puošiančios smilgos ir kiti varpiniai augalai netiktų Klaipėdos miestui, tiksliau, netiktų uostamiesčio centrui, senamiesčiui.

„Klaipėda yra didmiestis ir vien tik smilgos miesto gėlynuose atrodytų keistokai, gal ir tiktų kur arčiau pajūrio, bet centre nesuskambėtų. 

Smilgos puikiai žiūrisi deriniuose su kitomis gėlėmis, o, pavyzdžiui, prie daugiabučių namų atrodytų netvarkingai“, - sako mokslininkė.

Madoje tvarumas

Pasak A. Klimienės šiuo metu formuojant gėlynus ir įrengiant naujas želdinių erdves vyrauja tvarumo tendencijos.

Vienmečius augalus keičia daugiamečiai, vyrauja darna su aplinka. Apželdintojams ir kraštovaizdžio architektams rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad gėlynai būtų įrengiami atsižvelgiant į vietovės išskirtinumą, privalumus, istorines vietovės sąsajas.

„Pernai teko būti keliose parodose ir stebėti, ką naujo pristato Europos kraštovaizdžio architektai. Šiuo metu patys madingiausi gėlynai yra tie, kurie pritaikyti prie aplinkos. 

Paprasti, bet genialūs savo derme. Šiuo metu yra madingi gėlynai, kurie kvepia, gausiai žydi, juos lanko bitės, drugiai, kiti vabaliukai, tačiau viešose erdvėse, kuriose žmonės lankosi su vaikais, rekomenduojama, kad tokių želdynų nebūtų. 

Madingiausia gėlių spalva šiemet yra baklažano. Jei sugrįžtume prie klausimo apie Klaipėdos gėlynus, manau, kad uostamiestis nuo pasaulinių tendencijų smarkiai neatsilieka. 

Pokyčiai vyksta, ir tik į gera“, - apibendrino A. Klimienė.