Klaipėdos medžiotojai turi naują vadą: sieks gerinti medžiotojų įvaizdį

Naujasis vadovas sako, kad svarbiausias jo tikslas - keisti visuomenėje susiformavusį medžiotojo įvaizdį, stiprinti ryšį su bendruomenėmis ir į medžioklę pritraukti daugiau jaunų žmonių.

„Pagrindinė kryptis - medžiotojo įvaizdžio gerinimas. Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad medžiotojas yra tik tas, kuris šaudo žvėris. Tačiau žmonės dažnai nemato didžiulio darbo, kurį medžiotojai atlieka ištisus metus - rūpinasi gyvūnų šėrimu, prižiūri medžioklės plotus, investuoja savo laiką ir lėšas į laukinės gyvūnijos išsaugojimą“, - naujienų portalui ve.lt sakė R. Jakštas.

Pasak jo, būtina daugiau bendrauti su visuomene ir dalyvauti viešuosiuose renginiuose.

„Norime būti labiau matomi, dalyvauti miestų ir bendruomenių šventėse, pristatyti medžioklės tradicijas, vaišinti žvėrienos patiekalais. Kitose Lietuvos vietovėse tokia praktika jau seniai gyvuoja, o Klaipėdos krašte to kol kas trūksta“, - teigė draugijos pirmininkas.

© Remigijus JAKŠTAS. Medžiotojų draugijos nuotr.

Vilios jaunimą

R. Jakšto teigimu, viena didžiausių bendruomenės problemų - senstantys medžiotojai.

„Norime pritraukti daugiau jaunimo ir parodyti, kad medžioklė - tai ne vien šūvis. Tai atsakomybė už gamtą, gyvūnų populiacijų valdymą ir tradicijų puoselėjimą“, - kalbėjo jis.

Šiuo metu Klaipėdos medžiotojų ir žvejų draugijai priklauso 20 medžiotojų klubų, vienijančių daugiau kaip 500 narių.

Ateityje bus siekiama stiprinti ir pačių klubų bendradarbiavimą.

„Klubai dažnai medžioja atskirai, nors jų teritorijos ribojasi. Norėtųsi daugiau bendrų medžioklių, daugiau bendrų renginių ir glaudesnio klubų vadovų bendradarbiavimo“, - sakė R. Jakštas.

Naujosios valdybos laukia ir praktiniai rūpesčiai.

Draugijos būstinė Sodų g. 4 yra prastos būklės, todėl bus sprendžiama, ar ją remontuoti, ar ieškoti naujų patalpų.

„Pastatas yra smarkiai apleistas, tačiau viską lems finansinės galimybės. Kartu su valdyba ieškosime geriausio sprendimo“, - teigė jis.

Gyvūnai mieste

R. Jakštas pabrėžia, kad nors medžioti miesto teritorijoje draudžiama, medžiotojai prisideda sprendžiant su laukiniais gyvūnais susijusias problemas.

„Miestai plečiasi į buvusias laukinių gyvūnų buveines ir migracijos kelius, todėl natūralu, kad į urbanizuotas teritorijas užklysta stirnos, briedžiai ar kiti gyvūnai. Medžiotojai padeda surinkti automobilių partrenktus gyvūnus, o prireikus kartu su atsakingomis institucijomis dalyvauja sprendžiant ir kitus su laukiniais gyvūnais susijusius klausimus“, - aiškino jis.

Anot jo, viena jautriausių teritorijų išlieka Smiltynė ir Kuršių nerija, kur nuolat susiduriama su laukinių gyvūnų migracija.

Klaipėdos medžiotojų ir žvejų draugija taip pat padėkojo ilgamečiam vadovui Valdemarui Zakarui, draugijai vadovavusiam daugiau kaip keturis dešimtmečius. Prieš kelerius metus jo nuopelnai buvo įvertinti aukščiausiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos apdovanojimu - Šv. Huberto ordinu.