Miestas atsisako priimti didžiulio daugiabučio turtą

Nemokumo administratorė „Adminova“ į savivaldybę kreipėsi dėl Birutės gatvėje 22 esančio daugiabučio patalpų - elektros transformatorinės - perėmimo.

„Jie keletą kartų kreipėsi į savivaldybę, vieną kartą mes jiems atsakėme raštu - kad tikrai savivaldybė neketina perimti šio turto“, - sako savivaldybės Turto turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Jis trečiadienį Klaipėdos tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje prašė politikų palaikymo ir teigė, kad savivaldybė nežino, kaip valdyti tokį turtą.

„Kadangi jis specifinis - elektros transformatorinės patalpos, savivaldybė neturi nei specialistų, nei kompetencijos tokių patalpų valdymui“, - posėdyje teigė skyriaus vedėjas.

Pasak E. Simokaičio, kartu su pastote miestas turėtų prisiimti ir dideles patalpas, kuriose šiuo metu daugiabučio gyventojai turi savo sandėliukus.

„Šios patalpos yra daugiabučiame gyvenamajame name, jo priklausinys yra daugiau nei 500 kvadratinių metrų sandėliavimo patalpos, tai yra gyventojų sandėliukai, kurie gyventojams jau yra parduoti.

Tikrai labai keistas nekilnojamojo turto objektas suformuotas. (...) Su juo tikrai neturėtume ką daryti perėmę, tik prižiūrėti“, - kalbėjo E. Simokaitis.

Komiteto nariai pritarė savivaldybės pozicijai.

Birutės gatvės 22-ajame name apie 300 butų.

Nuo 1990-ųjų veikęs „Plienas“ Klaipėdoje 2005 metais pradėjo statyti Gandrališkių gyvenamųjų namų kvartalą, tačiau jo neužbaigus prasidėjo pasaulinė ekonomikos krizė, dėl kurios smarkiai krito būsto paklausa bei kaina.

Kaip rodo Registrų centro duomenys, 2008-aisiais „Plienas“ dar gavo 13,3 mln. eurų (45,9 mln. litų) pajamų ir uždirbo 1,9 mln. eurų (6,5 mln. litų) grynojo pelno, o 2009 pajamos krito iki 4,8 mln. eurų (16,7 mln. litų) bei patyrė 2 mln. eurų (7 mln. litų) nuostolį.

Vėliau reikalai ėmė dar prastėti. 2011 metais „Plieną“ bandyta restruktūrizuoti, o 2020-ųjų pradžioje Klaipėdos apygardos teismas jam iškėlė bankroto bylą, 2022-ųjų viduryje pripažinęs, jog bendrovės valdytojai ją prie nemokumo privedė tyčia.

65 proc. „Plieno“ akcijų valdęs Gediminas Bartkevičius įmonei vadovavo nuo pat jos įkūrimo 1999-aisiais iki bankroto, o sutuoktinė Banga Bartkevičienė turėjo 35 proc. akcijų.

Vienoje iš bylų dėl bendrovės skolų teismai konstatavo, jog akcininkai „Plieną“ valdė specialiai priimdami nesąžiningus ir ekonomiškai nenaudingus sprendimus bei taip privedė bendrovę prie bankroto, kuris pripažintas tyčiniu.

Šiuo metu įmonė dėl bankroto likviduojama, 2023-iųjų duomenimis, „Plieno“ skolos siekė 15,3 mln. eurų, iš jų 8,6 mln. eurų - SEB bankui, kuris yra pirmas kreditorių eilėje, o tarp kitų kreditorių didžiausią - 4,8 mln. eurų - reikalavimą turėjo uostamiesčio verslininko Antano Boso valdoma Vakarų pramonės ir finansų korporacija, su kuria kartu vystytas Gandrališkių kvartalas.

Dar daugiau kaip 0,5 mln. eurų bendrovė buvo skolinga valstybei.