Klaipėdos poliklinika: sudėtingas laikotarpis, bet jau matyti geros naujienos

Praėjusį penktadienį čia pradėjo dirbti dar viena šeimos gydytoja, o prie poliklinikos komandos neseniai prisijungė ir vidaus ligų gydytoja.

Šeimos gydytoja Ginta Pupelytė į Klaipėdą atvyko iš Telšių. Kartu su šeima persikėlusi gydytoja pasirinko būtent Klaipėdos miesto polikliniką, nors, kaip pati sako, sprendimą lėmė ne vien atlyginimas.

„Esu šeimos gydytoja, Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigiau medicinos studijas. Šioje srityje dirbu jau dešimt metų. Iki šiol dirbau Telšiuose“, - pasakojo G. Pupelytė.

Gydytoja neslepia, kad vienas svarbiausių motyvų rinktis Klaipėdos miesto polikliniką buvo požiūris į darbuotojus ir galimybė kalbėtis su vadovybe.

„Man svarbu, kad būtų galima susitarti dėl darbo sąlygų, kalbėtis, spręsti kylančius klausimus. Pokalbių metu pajutau, kad čia su darbuotojais yra dialogas, kad vadovybė yra už darbuotoją“, - sakė naujoji poliklinikos gydytoja.

Pasak jos, atlyginimas taip pat buvo svarbus, tačiau tai - tik viena iš priežasčių, nulėmusių pasirinkimą.

„Jeigu nebūčiau pajutusi to požiūrio į darbuotoją, jokie atlyginimai ar medikų pritraukimo programos nebūtų padėję. Norėjosi pasirinkti įstaigą, kurioje matyčiau perspektyvą ir kurioje nesinorėtų blaškytis“, - teigė G. Pupelytė.

Svarbus signalas

Kad naujų specialistų pritraukimas yra vienas svarbiausių poliklinikos uždavinių, buvo akcentuota ir praėjusią savaitę vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, nuo 2024 metų iki 2026-ųjų pirmojo pusmečio Klaipėdos miesto poliklinika neteko 27,7 proc. gydytojų ir beveik 17 proc. slaugytojų. Nemaža dalis specialistų išėjo į pensiją, todėl gydytojų paieška vyksta nuolat.

„Aktyviai ieškome naujų specialistų - įdarbinti keturi šeimos gydytojai, toliau aktyviai ieškome“, - komiteto posėdyje sakė Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Algirdas Pūras.

Dar vienas naujas veidas poliklinikoje - vidaus ligų gydytoja Vilija Puslytė, čia dirbanti jau apie mėnesį.

Šios gydytojos profesinė biografija išskirtinė - daugiau nei dešimt metų ji dirbo Krašto apsaugos sistemoje, kur rūpinosi šauktinių ir kariškių sveikatos patikra. Pradėjusi tarnybą leitenanto laipsniu, V. Puslytė tapo kapitone.

Gydytoja turi patirties tiek pirminėje sveikatos priežiūroje, tiek stacionare, o viena svarbiausių jos darbo krypčių - profilaktika.

„Kovoti su liga turi abu - ir pacientas, ir gydytojas. Tada pasiekiama geriausių rezultatų. Mūsų sveikata turi būti mūsų pačių prioritetas, o gydytojas tik padeda ar nukreipia reikiama linkme“, - sako V. Puslytė.

Klaipėdos miesto polikliniką ji pasirinko ir dėl vadovybės požiūrio.

„Man imponuoja, kad įstaigai vadovauja daug patirties turintis gydytojas ir vadybininkas dr. Jonas Sąlyga. Nebijau keisti ir keistis“, - teigė gydytoja.

Ieško kompromiso

Tuo metu įstaigoje tebėra ir neišspręstų klausimų. Vienas jų - darbuotojų atlyginimai ir vienos iš profesinių sąjungų keliami reikalavimai.

Poliklinikos vadovybė tikina, kad daliai darbuotojų atlyginimai jau buvo padidinti, o nuo rugpjūčio pradžios pradėti vykdyti kolektyvinės šakos sutarties įsipareigojimai.

A. Pūras pabrėžia, kad įstaigai svarbu didinti ne tik darbuotojų skaičių, bet ir paslaugų apimtis. Ypač daug dėmesio norima skirti prevencinėms programoms ir skatinamosioms paslaugoms, kurias pacientams apmoka ligonių kasos.

Jo teigimu, aktyvesnis dalyvavimas šiose programose galėtų pagerinti ir poliklinikos finansinę padėtį.

Tuo metu darbuotojams atstovaujantis teisininkas Jurijus Martinaitis teigia, kad profesinės sąjungos atstovai ir poliklinikos vadovybė šiuo metu bando konstruktyviai kalbėtis.

„Kalbamės, kad būtų išvengta interpretacijų, jog socialinis dialogas nevyksta. Tačiau ir toliau tvirtai atstovausime darbuotojų interesams“, - sakė J. Martinaitis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad darbuotojai negali atsisakyti pacientams priklausančių prevencinių programų ar kitų ligonių kasų apmokamų paslaugų ir reikalauti už jas papildomo darbo užmokesčio.

„Aš negirdėjau, kad tarp mūsų profesinės sąjungos narių tokių darbuotojų būtų“, - teigė J. Martinaitis.

VLK vadovas Gytis Bendorius pripažino, kad mokėjimai už viršsutartines paslaugas šiek tiek vėluoja, tačiau pabrėžė, jog pati sutartis neriboja poliklinikos galimybių teikti paslaugas.

VLK skaičiavimu, poliklinika per metus galėtų papildomai uždirbti apie 1,2 mln. eurų, jeigu pasiektų įprastą savo grupės įstaigų vidurkį pagal prevencinių programų ir skatinamųjų paslaugų vykdymą bei peržiūrėtų personalo struktūrą. Tokiu atveju įstaiga visiškai panaikintų nuostolius.

Klaipėdos miesto poliklinika ir toliau aktyviai ieško šeimos gydytojų, kurie galėtų pakeisti į pensiją išėjusius specialistus.