Klaipėdos regionas ateities tikslus susiejo su Baltijos kaimynėmis

Juos vieningai tikisi suderinti dvylika organizacijų iš šešių valstybių, besiribojančių su Baltijos jūra. Projekto „Baltic Sea2Land“ suburti partneriai nusibrėžė bendras gaires, pagal kurias Klaipėdos regione peržiūrėta ir atnaujinta jūrinės ekonomikos strategija, pasiekta tai, ko nebuvo anksčiau: sutarta dėl vienodos metodikos, kaip planus paversti realybe.

„Kartu partneriai įsipareigojo vieningai veikti dėl kryptingos ir ilgalaikės regiono plėtros ir gerovės augimo“, - sako specializacijos strategiją koordinuojančios asociacijos Klaipėdos regionas vadovė Viktorija Paldauskė.

Klaipėdos regiono specializacijos strategija iki 2030 metų buvo sukurta 2019-aisiais, tai pirmasis tokio pobūdžio strateginis dokumentas ne tik regione, bet ir Lietuvoje.

Tuomet sutarta dėl plano, kad regionui būtina sutelkti pajėgas ir specializuotis norint keistis ir pritraukti naujų investicijų, ateitis siejama ne tik su jūrine ekonomika ir biotechnologijomis, bet ir pažangia pramone, turizmu, kitomis paslaugomis.

Partneriams - vertingi įrankiai

Visiems - verslui, savivaldybėms ir kitoms organizacijoms - kurie savo veikla gali prisidėti prie strategijos įgyvendinimo, sukurta speciali monitoringo sistema, kuri suteikia galimybę stebėti veiklos rezultatus, įvertinti pažangą ir nustatyti, ar visa tai atitinka Klaipėdos regiono strategijoje numatytus jūrinės ekonomikos tikslus.

Be to, partneriams sukurta atvira bazė „The Sea2Land Navigator“: joje galima rasti ir naudoti vertingų duomenų bei žinių rinkinius, kuriuos galima pasitelkti savo veiklose.

Partneriai taip pat rinksis į lapkričio 11-12 dienomis Rygoje vyksiantį 5-ąjį Baltijos jūros regiono jūrinio erdvinio planavimo forumą „Planuokime pokyčių akivaizdoje“.

Anot 7 Vakarų Lietuvos savivaldybes vienijančios asociacijos Klaipėdos regiono vadovės V. Paldauskės, šis renginys itin svarbus, nes stiprina regiono konkurencingumą, prisideda prie darnaus vystymosi ir atveria naujas galimybes vietos verslui bei mokslui.

„Čia bus aptariami pakrančių bendruomenių atsparumo, ekosisteminių paslaugų integravimo, klimato kaitos, mėlynosios ekonomikos plėtros klausimai, pristatomi inovatyvūs planavimo įrankiai, tokie kaip “Sea2Land Navigator", bei Klaipėdos regiono jūrinės strategijos monitoringo sistema.

Ši konferencija tiesiogiai papildo Klaipėdos regiono specializacijos strateginius tikslus - skatina tvarų jūrų ir pakrančių valdymą, inovacijų diegimą, regioninį bendradarbiavimą bei žiedinės ir mėlynosios ekonomikos vystymą", - teigia V. Paldauskė.

Partneriai: specializaciją lemia geografija

Specializacijos strategijos rengėjų vizijoje numatoma, kad Vakarų Lietuva dar geresne vieta gyventi, dirbti ir apsilankyti bus, jeigu bendros pastangos bus nukreiptos į jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, darnų jūrinį bei pakrančių turizmą, paslaugų ir pažangios pramonės ekonomiką.

Strategijos kūrime dalyvavę partneriai sako, kad tokią kryptį lemia regiono geografija.

„Aš manau, kad Klaipėdos regiono specializaciją lemia išskirtinė geografinė padėtis - tai jūrinė ekonomika, bioekonomika, jūrų transportas ir tvarus pakrančių turizmas. Kitaip - tvari pakrantės plėtra“, - sako Klaipėdos universiteto (KU) Mokslo ir inovacijų prorektorė Laura Šaltytė-Vaisiauskė.

Su tuo sutinka ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas: „Geografinė padėtis ir unikali prieiga prie jūrinio kelio į pasaulį natūraliai nulemia galimas prioritetines specializacijos kryptis, kurios yra susijusios su jūrine ekonomika ir inžinerija.“

A. Latako vertinimu, uostas veikia kaip pramonę ir investuotojus traukiantis veiksnys - teigdamas tai, vadovas remiasi Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančių verslų pasirinkimais.

„Apie pusę teritorijoje veikiančių investuotojų eksporto, pernai siekusio 640 mln. eurų, iškeliavo per uostą. Jūrų vartai yra itin svarbūs ir importuojant žaliavas gaminant aukštesnės pridėtinės vertės produkciją: pavyzdžiui, stambiosios LEZ veikiančios PET gamintojos “Orion Global PET„ ir “NEO GROUP„ per uostą įsiveža daugiau kaip 90 proc. savo žaliavos“, - teigia A. Latakas.

Klaipėdos uostas save pozicionuoja ne tik kaip logistikos centras ir transporto mazgas, bet ir kaip inžinerinių kompetencijų centras, kuriame vykdomi reikšmingi energetiniai projektai, prisidedantys prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės bei žaliųjų tikslų įgyvendinimo, svarbia regiono identiteto ir konkurencingumo dalimi laiko laivų statybą ir remontą.

A. Latakas mano, kad verta ir toliau skatinti regioninę specializaciją, atliepiančią uosto kryptis.

„Uoste vystoma jūrinė inžinerija, logistika ir energetika leidžia šiam regionui išnaudoti unikalų jo potencialą bei išlikti patikimu ir investuotojams įdomiu partneriu tarptautinėje erdvėje. Klaipėdos regionas turėtų dar labiau stiprinti savo, kaip inovacijų ir jūrinių kompetencijų klasterio, kuriame jungiasi mokslas, inžinerija, pramonė ir logistika, vaidmenį“, - kalba A. Latakas.

Mokslo svarba

Norint, kad būtų pasiekti strategijoje įvardinti tikslai, neabejojama, jog reikės ne tik žinių, technologijų, bet ir reikiamos kvalifikacijos specialistų.

Uosto direkcijos vadovas A. Latakas sako, jog dėl to akys krypsta į vietos aukštąsias mokyklas, kuriose jie galėtų būti rengiami.

„Akcentuojant jūrinę regiono specializaciją labai svarbus ir žmogiškųjų išteklių klausimas. Klaipėdos regiono aukštosios mokyklos turėtų stiprinti ir plėtoti su jūra, jūrine inžinerija susijusių specialistų rengimą bei atliepti šių dienų aktualijas - rengti specialistus atsižvelgiant į uoste vystomus projektus ir prognozuojant reikiamų specialistų poreikį“, - kalba A. Latakas.

KU Mokslo ir inovacijų prorektorė L. Šaltytė-Vaisiauskė teigia, kad ne tik universitetas, bet ir kitos Klaipėdos regiono įstaigos yra pajėgios reikšmingai prisidėti prie reikiamų specialistų rengimo.

"Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas ruošia laivybos, laivų statybos ir remonto, jūrų transporto inžinerijos, kitų inžinerinių studijų programų specialistus, Jūros tyrimų institute rengiami jūros biotechnologijų specialistai.

Vertinant plačiau, reikėtų paminėti ir Sveikatos mokslų fakulteto programas, prisidedančias prie kurortologijos skatinimo.

Aš manau, kad Klaipėdos universitetas jau turi pakankamai didelį įdirbį rengiant specialistus ir gali reikšmingai prisidėti prie specializacijos stiprinimo bei įgyvendinimo. O augantis studentų skaičius tik įrodo, jog esame pajėgūs tai padaryti - gal ne vieni, bet bendradarbiaudami su kitomis miesto aukštosiomis mokyklomis", - sakė L. Šaltytė-Vaisiauskė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad mokslas prie strategijos tikslų prisideda ne tik rengiant specialistus, bet ir tyrimais.

„Universitetas prie strategijos įgyvendinimo prisideda ne tik rengiant studentus, bet ir moksliniais tyrimais. Nuo 2024 metų universitete kuriamas “Darnios pakrančių plėtros ekscelencijos centras„, šio centro veiklos orientuotos į jūrinio sektoriaus “žalinimą„ bei Baltijos jūros pakrantės taršos mažinimą. Vykdomi tarptautiniai projektai, orientuoti į ekologinius ir aplinkosauginius sprendimus“, - sako KU atstovė.

Projektas „Baltic Sea2Land“ yra dalis Europos Sąjungos programos „Interreg Baltic Sea region“, kuri skirta vienyti aplink Baltijos šalis esančių valstybių organizacijas bendriems tikslams ir planus paversti realybe skiriant jiems finansavimą.

Regionui norint keistis ir pritraukti naujų investicijų, ateitis siejama ne tik su jūrine ekonomika.