Senamiestis
Klaipėdos senamiestis - gražėjimo link, bet mažais žingsniukais (2)

Mieste vykdant nemažai infrastruktūros atnaujinimo projektų atėjo eilė ir senamiesčiui. Istorinės miesto dalies pastatų ir gatvių vaizdas per artimiausius metus turėtų žymiai pagražėti. Daugiausia prie to prisidės pačios Savivaldybės inicijuojami projektai, tačiau netyli ir verslas, judindamas tiek seniai pradėtus, tiek naujus projektus.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis sako, kad Savivaldybė šiuo metu vykdo net keletą su senamiesčiu susijusių projektų. Dalį jų savarankiškai, dalį bendradarbiaudama ir paremdama privačių savininkų iniciatyvas tvarkyti savo turimų pastatų fasadus.

Savivaldybė pagal patvirtintą tvarką finansuoja paveldosauginių pastatų tvarkymą mieste.

„2019 metais šiai programai skyrėme 130 000 eurų, pernai - 200 000 eurų, o šiemet tam jau numatyta 300 000 eurų“, - sako A. Dobranskis. Anot jo, šiemet planuojama tvarkyti pastatą prie Biržos tilto Tiltų g. 1, taip pat Jūros g. 1A, patvirtinti ir buvusio sandėlio Žvejų g. 18 bei liuteronų parapijos maldos namų Pylimo g. 2 antro etapo tvarkymo darbai.

„Ši programa veikia, jaučiame didelį susidomėjimą ir šiandien jau ne visi paraiškų teikėjai gauna finansavimą“, - sako A. Dobranskis.

Anot jo, finansavimas yra dalinis. Savivaldybės skiriamų lėšų dalis projektui įgyvendinti sudaro iki 50 procentų jo sąmatinės vertės (fasadams su fachverko elementais tvarkybos darbams - iki 70 procentų), tačiau ne daugiau kaip 70 000 eurų.

Todėl keli projektai buvo išskaidyti į etapus.

Finansavimo prioritetas yra teikiamas daugiabučių namų fasadų sutvarkymui iš gatvių pusės valstybės saugomose kultūros paveldo vietovėse - Klaipėdos senamiestyje, Naujamiestyje, Smiltynėje.

„Ateityje šiai programai miesto skiriamų lėšų turėtų dar daugėti“, - programos sėkme ir miesto politikų dosnumu tiki A. Dobranskis.

NEBETIKI. Miesto valdininkai nebetiki buvusio „Baltijos“ kino teatro savininkų pažadais.

Dėmesys infrastruktūrai

Taip pat artimiausiu metu numatyta nemažai investicijų į Klaipėdos senamiesčio infrastruktūrą.

„Šiuo metu kaip tik vyksta konkursinės procedūros dėl senamiesčio gatvių tvarkymo“, - sako A. Dobranskis.

„Vakarų ekspresas“ primena, kad šiemet numatoma pradėti Teatro, Sukilėlių, Žvejų, Daržų, Vežėjų gatvių rekonstrukcijos darbus. Planuojama, kad bus sutvarkyti paviršinių nuotekų tinklai, lauko rieduliai bus pakeisti tašytais akmenimis, todėl gatvės taps patogesnės ir atsparesnės transporto poveikiui. Darbus, kurių vertė apie 3,5 milijono eurų, planuojama baigti 2023 metais.

„Taip pat jau vyksta konkursas aplinkos tvarkymo darbams aplink Dailės akademijai panaudai suteiktą pastatą Daržų ir Sukilėlių gatvių kampe“, - sako A. Dobranskis. Jam teko bendrauti su Dailės akademijos atstovais, kurie teigia, kad jau dėliojamos investicijos ir planuojama atnaujinti ir patį pastatą.

„Dar peržiūrime senamiesčio apšvietimo tinklą ir planuojame atnaujinimus, vyksta Turgaus aikštės projektavimo darbai, investicijų į senamiestį tikrai bus“, - žada A. Dobranskis.

NAMAI. Didžiojoje Vandens gatvėje pradėtos būsimų svečių namų statybos.

Problema - netvarkomi pastatai

Vystydama savo projektus, Savivaldybė suinteresuota, kad į senamiestį būtų pritraukiamos ir privačios investicijos. Juo labiau kad šioje teritorijoje tikrai dar yra vietų, kurios ne puošia miestą, o jį darko.

Jau keletą metų Klaipėdos savivaldybė kovodama su mieste netvarkomų pastatų savininkais sudaro tokių objektų sąrašą. Į šį sąrašą patekusiems statiniams ar teritorijoms Savivaldybės taryba patvirtina 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, kuris yra kelis kartus didesnis nei standartinis 0,8 procento tarifas.

Dalį teritorijų ir pastatų savininkų ši priemonė privertė bent susitvarkyti aplinką, tačiau pradėti statybas ir įgyvendinti naujus projektus tai nepaskatino.

Vienas iš pavyzdžių - sudegęs buvęs „Baltijos“ kino teatras. Dešimtmečius akis badantis objektas ir toliau nejuda iš mirties taško.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius sakė, kad naujas statybos leidimas „Baltijos“ kino teatro pastatus valdančiai UAB „Fisanta“ išduotas jau prieš metus. Toje vietoje turėtų iškilti nauji svečių namai.

„Savininkai jau šiais metais žadėjo pradėti darbus, tačiau per tiek metų iš jų prisiklausėme tiek pažadų, kad nelabai kuo ir tikime”, - liūdną realybę piešia
G. Pocius.

„Vakarų ekspresui“ pabandžius pasiteirauti apie situaciją pačių savininkų, „Fisantos“ prezidentė Regina Radkevičienė, vos išgirdusi, kad domisi žiniasklaida, pareiškė, kad nieko nekomentuos, ir suskubo baigti pokalbį.

Nemoka mokesčių

Negana to, Klaipėdos savivaldybė jau anksčiau išsiaiškino, kad „Fisanta“ ne tik nesprendžia pastato klausimo, bet ir ignoruoja Savivaldybės padidintą nekilnojamojo turto mokestį.

„Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kuri administruoja nekilnojamojo turto mokestį, pavyko išsiaiškinti, kad “Fisanta„ moka 0,8 procento mokesčio tarifą, o ne 3 procentų, kaip nustatė Klaipėdos miesto taryba“, - primena istoriją A. Dobranskis.

Anot jo, paaiškėjo, kad taip tyliai miesto sankcijas apeinančių įmonių yra ir daugiau. Tačiau dabar šiai istorijai iškilus į dienos šviesą savininkų laukia didesnės sąskaitos už penkerius praėjusius metus.

Pasak Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Laimutės Mačernienės, teisės aktai numato, kad nekilnojamojo turto mokestį (NTM) apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka mokesčių mokėtojai, patys mokestį apskaičiuoja ir atsako už pateiktų duomenų teisingumą.

Mokesčio mokėtojai turi patys įsivertinti, ar jiems gali būti taikomos / netaikomos savivaldybių tarybų sprendimais nustatytos lengvatos. Taip pat mokesčio mokėtojai turi patys pasirinkti jų turimam turtui taikomus mokesčio tarifus.

„Paaiškėjus, kad mokesčiai deklaruojami neteisingai, sumos yra tikslinamos papildomai skaičiuojant ir delspinigius“, - sako L. Mačernienė. Anot jos, VMI tokiems subjektams taiko ir kitas poveikio priemones: nurodymus, stebėseną ar pan.

GRIUVĖSIAI. Apleistos teritorijos Klaipėdos senamiestyje pamažu, bet tvarkomos.

Pažeidėjai tvarkosi

Kita Klaipėdos senamiesčiui aktuali problema yra nelegalus saugotinų pastatų griovimas. Prieš porą metų garsiai nuskambėjo istorijos, kad nelegaliai buvo nugriautos saugotinos konstrukcijos Daržų g. 14 ir Didžiojoje Vandens g. 26 ir 28.

„Dėl pasatų Didžiojoje Vandens gatvėje dar vyksta teisiniai ginčiai, o Daržų gatvės pastato klausimas jau pradedamas spręsti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Anot jo, jau bendraujama su pastato savininkams atstovaujančiu asmeniu, kuris geranoriškai pradėjo organizuoti statybvietės tvarkymą.

„Turi būti išvalyta teritorija, tada nustatysime, kokios saugotinos pamatų ir sienų konstrukcijos dar liko, ir bus rengiamas techninis projektas pastatui atkurti“, - sako L. Kavaliauskas.

Anot jo, savininkai sutinka su tokia procedūra. Taip turėtų būti ištaisyta žala, padaryta nugriovus pastatą.

„Reikia tik pasidžiaugti, kad daugiau tokių paveldo griovimo atvejų per paskutinius beveik dvejus metus Klaipėdoje nebuvo“, - sako L. Kavaliauskas. Anot jo, Didžiojoje Vandens g. 24 vyksta dviejų naujų pastatų statybos.

Nors šis sklypas sugretintas su jau minėtu Didžiojoje Vandens g. esančiu 26 sklypu, dėl kurio dar vyksta teisiniai ginčiai, statybos vykdomos turint visus leidimus.

Neišspręsti buvusių griovimų klausimai tam įtakos nedaro.

PRIEŠ IR PO. Pernai atnaujinti trijų Turgaus aikštėje esančių pastatų fasadai ir jau rengiamas pačios aikštės rekonstrukcijos projektas.

Nesupranta draudimų

Projektą Didžiojoje Vandens gatvėje įgyvendinančios UAB „Ministas“ vadovas Andrius Eidukevičius sako, kad šiuo metu pradėti dviejų pastatų statybos dabai. Bendras jų plotas - per 370 kvadratinių metrų.

„Šie pastatai su planuojamomis statybomis greta esančiame sklype Nr. 26 turėtų sudaryti bendrą kompleksą su kiemeliu. Čia įsikurtų svečių namai“, - sako A. Eidukevičius.

Tačiau, anot jo, Kultūros paveldo departamentas šiuo metu sklype, kur vyksta ginčai dėl griovimo darbų, viską uždraudė.

„Net šiukšlių neleidžia išvežti, taip pat ten yra numatyta statyti ir naują pastatą, tačiau nežinia dėl ko to mums daryti neleidžia“, - sako A. Eidukevičius.

Jis svarsto, kad paveldo sergėtojai savo sankcijomis sukūrė tokią situaciją, kad patys nelabai žino, kaip iš jos išeiti.

Visgi tikimasi, kad galiausiai bus rastas visoms pusėms priimtinas sprendimas.

Taip pat prie senamiesčio plėtros artimiausias metais turėtų prisidėti ir šalia Jono kalnelio pradedamas vystyti gyvenamųjų ir komercinių patalpų kvartalas „Bastionų namai“, kuris ne tik papuoš teritoriją, bet ir labai pagyvins senamiestį.

Numatoma kad į šį projektą per 6-8 metus bus investuoti 45 milijonai eurų. Bus pastatyta apie 600 butų.

Raktažodžiai
Tą Fisantą kabinti už kiaušinių reikia pagaliau, turi nekilnojamą turtą geriausioj miesto vietoje ir ne tik, kad netvarko, bet dar ir išsisukinėja nuo mokesčių. Labai skysta savivaldybės pozicija sprendžiant šitą klausimą
Zigmas, 2021-04-09 22:42
Nesuprantama yra kaip tokia vieta kaip kruizinių laivų terminalas dalis teritorijos skalda pabarstytą. Ten tiek klaipėdiečių ir miesto svečių vaikšto. Gėda prieš svečius.
Tadas, 2021-04-09 20:04
Sidebar placeholder