Laivavedė save atrado Klaipėdos uoste: ir planuojant laivų eismą esama romantikos

Sustyguoti sklandų ir saugų laivų eismą Klaipėdos uosto akvatorijoje – viena iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijų. Ilgą laiką manyta, kad tai itin vyriškas darbas, tačiau šie, kadaise gyvavę, stereotipai vis labiau traukiasi užmarštin.

„Planuojame visą laivų eismą, visada žinome, nuo kurios krantinės, kur laivas eina, kur bus peršvartuojamas. Kai atplaukia iš jūros, mums pranešama, prie kokios krantinės švartuosis, turime planuoti saugų laivų prasilenkimą.

Gi uoste yra dar ir visokių aptarnaujančių laivelių, kurie nuolat „bėgioja“ pirmyn, atgal. Kad neįvyktų avarijų, jokių incidentų, planuojame, stebime, reguliuojame. Kiekviena diena būna tarsi loterija – niekada nežinai, ar bus ramu, ar teks suktis kiaurą dieną be atokvėpio.

Tai nėra tas darbas, kai tu žinai, kad tą valandą darysi tą, o kitą – kažką kitą“, – šypsosi Almantė Puodžiukaitytė, Klaipėdos uosto Laivų eismo tarnyboje (LET) operatore dirbanti daugiau nei pusmetį. Ji – kol kas vienintelė moteris Laivų eismo tarnybos operatorių komandoje.

Laivavedybos bakalaurą, o vėliau jūrų technologijų magistro laipsnį įgijusi Almantė pustrečių metų dirbo laivo šturmane keltų linijoje. Tačiau, pasikeitus šeiminėms aplinkybėms, ėmė dairytis artimo darbo krante. Tad nusprendė dalyvauti Uosto direkcijos paskelbtoje atrankoje, kuri jai buvo sėkminga.

„Dar semiuosi patirties iš kolegų, kurie jau turi ypač didelę patirtį. Šiame darbe nėra taip, kad atėjai ir labai greitai viską išmokai. Čia būna labai daug skirtingų situacijų ir tik su laiku ateina visos žinios. Nėra taip, kad atsisėsi ir per savaitę tu čia viską išmoksi“, – atvirauja Almantė.

LET operatorių darbe netrūksta iššūkių, ypač kai į uostą atplaukia dideli, ilgesni nei 360 m laivai arba šėlsta vėjai, tirštas rūkas. Esant stipriam vėjui, dideliam bangavimui trikdoma laivyba – locmanai negali išeiti į jūrą ir įvesti laivus, o nurimus vėjui laivai įvedami vienas po kito – tik spėk suktis.

Jūrą į darbą krante iškeitusi Almantė sako, kad ir dabartiniame darbe galima rasti romantikos. Iš Žemaitijos kilusią merginą visada žavėjo miestas prie jūros.

„Uostas – man pirmiausia yra įdomi inžinerinė visuma, darbiniu požiūriu. Tačiau ir čia esama kažkiek romantikos – gražu pažiūrėti per LET langus, kai uostas kaip ant delno ir jūra matyti“, – šypteli pašnekovė.

Norint įsidarbinti Laivų eismo tarnybos operatoriumi, reikalingas ne tik atitinkamas išsilavinimas ir patirtis, bet būtinos ir tam tikros savybės.

„Laivavedyba, ne mažesnė nei 2 metų patirtis jūroje – jau keletą metų operatoriams taikome ne mažesnius reikalavimus, nei tiems, kurie nori tapti locmanais. Tą darbą atlieka žmonės, kurie gerai orientuojasi erdvėje, tai yra mato visumą.

Čia negalima matyti tik vieną laivą arba du, turi matyti visus dvidešimt, jei jų tuo metu tiek yra. Šiame darbe reikalinga greita reakcija, nes situacija yra labai dinamiška ir įtempta. Po štormo čia būna karščiausia, kai viskas pradeda painiotis. Apie maistą operatoriai tada net negalvoja“, – sako Laivų eismo tarnybos vadovas Rimvydas Eitutis.

Šiandien Klaipėdos uoste laivų eismą pamainomis planuoja ir koordinuoja dešimt operatorių, o iš viso Laivų eismo tarnyboje dirba apie 40 žmonių.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder