„Margučių palėpėje“ kiaušiniai - nuo mamuto iki gyvatės

Tradicinių amatų meistrai, tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai savo sodyboje Balčių kaime (Šilutės r.), ūkinio pastato palėpėje, įkūrė margučių muziejų. Čia sukaupta dviejų tūkstančių šešių šimtų margučių kolekcija - didžiausia Lietuvoje ir kasmet papildoma naujais įspūdingais eksponatais.

Šiais metais „Margučių palėpėje“ nutūpė „40 paukščių“. Tai Angelės sukurta margučių kompozicija - Velykų medelis papuoštas keturiomis dešimtimis rudai nudažytų kiaušinių, ant kurių preciziškai išskutinėti populiariausi Lietuvos paukščiai. Kiekvienas paukštis išskutinėtas taip kruopščiai, kad būtų galima identifikuoti jo rūšį. Beje, rūšies pavadinimai lietuvių ir lotynų kalba taip pat išskutinėti.

Lietuvių literatūros kūrėjams

Originaliausia A. ir V. Raukčių margučių kolekcijos dalis - rinkiniai, dedikuoti lietuvių literatūros kūrėjams. A. Rauktienė stebisi, kaip žmonės gali neskaityti lietuvių literatūros. Jai lietuvių literatūra yra svarbi gyvenimo mokytoja ir įkvėpimo šaltinis.

Ievai Simonaitytei skirtas margučių rinkinys, nudažytas tamsiai ruda spalva, iš karto asocijuojasi su tamsiais Mažosios Lietuvos kostiumais. Į akis krenta iš karto atpažįstamas ant margučio išskutinėtas rašytojos portretas, ant kitų kiaušinių išskutinėtos svarbios Ėvės gyvenimo datos, faktai, citatos iš septynių jos romanų ir jų įkvėpti dekoratyvūs motyvai.

Rašytojai Žemaitei skirtas margučių rinkinys primena sunkų rašytojos gyvenimą ir akcentuoja jos optimizmą. „Šiais laikais daug kam Žemaitė atrodo “kaimų kaimas„, o man norėjosi parodyti sunkią jos dalią, kaip ji skarą pasitiesusi duonelę minkė didelei šeimai. Sąmoningai išrinkau Žemaitės citatas apie saulę - šviesos, vilties simbolį. Man žavu, kaip ji, būdama paprasta kaimo moteris, gražiai apie saulę išsireiškė: “Saulelė kaip deginte degina. At kartais karšta, kartais", - skaito Angelė užrašą ant margučio, išskutinėto simetriškais, į saulę panašiais ornamentais.

Įspūdingas poetui Pauliui Širviui skirtas margučių rinkinys. Margučiai sudėlioti į stovą, pagamintą iš beržo. Juk beržas buvo mylimiausias šio poeto medis. Ir margučiai nudažyti gaivia, žalia spalva.

Itin konceptualus margučių rinkinio, dedikuoto Salomėjai Nėriai, pateikimas. Margučiai sudėti ant veidrodžio. Iš išorės ant margučių Angelė išskutinėjo visas gėles, kurias poetė tik paminėjo savo kūryboje, o veidrodyje galima perskaityti eiles. Jos išskutinėtos kitoje margučio pusėje atbulai. „Kodėl? Nes taip įdomiau“, - šypsosi meistrė.

Įdomus ir žolininkei, žiniuonei Eugenijai Šimkūnaitei dedikuotas margučių rinkinys. Jį sudaro trejos devynerios, tai yra 27 margučiai, dekoruoti E. Šimkūnaitės naudotomis žolelėmis. Margučiai sukomponuoti į butelio pavidalo medinį stovą - tarsi aliuzija į žolininkės gamintas tinktūras.

Todėl, kad tai - pats didžiausias ir pats pirmasis teminis A. ir V. Raukčių margučių rinkinys. Jis buvo sukurtas 2011 metais. Jį sukūrus A. ir V. Raukčiams ir kilo mintis tokiu būdu įprasminti kuo daugiau lietuvių literatūros kūrėjų.

K. Donelaičio „Metų“ kompozicijoje yra tiek margučių, kiek metuose dienų. Margučių kalendorius, kaip ir poema, padalintas į keturis metų laikus. Skirtingų metų laikų margučiai nudažyti vis kita spalva, išmarginti vis kitais motyvais.

„K. Donelaičio “Metų„ idėja gimė iš mūsų jau daug metų kuriamo margučių kalendoriaus, kuriame kiekvienus metus reprezentuoja skirtingi margučiai! Šiame kalendoriuje yra ir išskirtinių metų. Pavyzdžiui, 2004-2005-ieji, kai per kalendorinius metus susitiko dvejos Velykos, nes 2004-aisiais jos buvo balandžio 1 d., o 2005-aisiais - kovo 29 d.“, - komentavo savo ir vyro darbus Angelė.

Rožinis iš putpelių kiaušinių

Margučių rinkiniai skirti ne tik rašytojams. Vienas jų patraukia dėmesį pažįstamais motyvais iš M. K. Čiurlionio kūrybos. „Man buvo smalsu, ar įmanoma atkartoti šio mūsų genijaus kūrybos motyvus. Rėmiausi jo pastelėmis ir grafikos darbais, norėjau ant margučių atskleisti genialaus kompozitoriaus ir dailininko asmenybę“, - komentuoja A. Rauktienė.

Dar yra kiaušinių rinkinių, sukurtų religiniais motyvais. Tai - prakartėlė, sukomponuota iš kiaušinių, ant kurių pavaizduoti šventosios šeimos veikėjai, Trys Karaliai, gyvulėliai. Iš vienodai dažytų putpelės ir vištų kiaušinių A. Rauktienė suvėrė rožinį.

„Čia tie, kurie išliko, nesudužo, - nusijuokia Angelė į nuostabą, nes putpelių kiaušinių lukštas ypač trapus. - Iš tiesų tik keturis kiaušinukus suskaldžiau, rožinį kurdama“, - prisipažįsta meistrė.

Dabar Angelė brandina idėją sukurti margučių rinkinį Vydūnui, tik sako, kad kol kas dar nedrįsta prisiliesti prie šio didingo žmogaus kūrybos. O Vytautas sode jau atrado gražią šaką, panašią į arfą. Jis jau žino, kad ji bus skirta margučių rinkiniui apie Vydūną apipavidalinti.

Mamuto dantį atsivežė su žvyru

Margučių muziejuje eksponuojami ne tik A. ir V. Raukčių marginti margučiai, bet ir įvairūs marginti bei dekoratyvūs kiaušiniai iš viso pasaulio. Taip pat pristatomas įvairių kiaušinių rinkinys, supažindinantis, kuo skiriasi vištos, žąsies ir stručio kiaušinis, kaip atrodo įvairūs laukinių paukščių, žąsų, balandžių, pingvinų, net gyvatės arba žalčio kiaušiniai.

Nekantriems vaikams muziejuje įrengtas pėdas masažuojantis takelis, galima išbandyti atraktyvius senovinius žaislus, išdrožtus iš medžio.

Yra muziejuje ir kitokių mielų rinkinių, susijusių su Velykomis. Tai zuikučių, paukščių figūrėlių kolekcijos, verbos, vietos kaimo močiutės padovanotas 200 metų senumo kryžius su nukryžiuoto Jėzaus skulptūra.

„Turime net mamuto “kiaušinį", - su šypsena intriguoja tautodailininkai ir ištraukia patį netikėčiausią margučių muziejaus eksponatą - mamuto dantį. Jį Raukčiai atrado prieš keletą metų visai netikėtai statyboms skirto žvyro krūvoje. Žvyras, beje, buvo iškastas Klaipėdos rajone.

„Iš pradžių juokėmės, kad radome mamuto kiaušinį, bet kai radinį ištyrė mokslininkai, paaiškėjo, kad tai mažo mamuto pieninis dantis. Mamutas, pasirodo, turėdavo keturis dantis, kuriuos mesdavo septynis kartus per gyvenimą. Paskutiniai dantys sverdavo net iki 10 kg, bet kai jie iškrisdavo - mamutas mirdavo. Taip pat sužinojome, kad Gargžduose buvo rasti mamuto šonkauliai, Palangoje buvo mamuto radinių. Taigi turime muziejuje 16 tūkstančių metų senumo eksponatą“, - visai rimtai pasakoja Angelė.

Visko išmokė mama

Paklausta, iš kur toks kruopštumas, atidumas ir meilė rankdarbiams, A. Rauktienė su didele pagarba prisimena savo mamą. „Mama mane visko išmokė“, - teigia Angelė, prisimindama vaikystę Suvalkijoje. Savo mamai atminti tautodailininkė taip pat paskyrė margučių rinkinį, kuriame pavaizdavo visas savo mamos veiklas.

„Mama buvo siuvėja, tad vienas margutis visokiomis siuvimo siūlėmis išmargintas, kitas skirtas senam, primirštam peltakiavimo amatui. Mama mokėjo megzti - tad išskutinėjau jos megztas pirštines. Ji taip pat labai gražiai margino margučius, nėrė servetėles iš lininių siūlų, rūpinosi sodu ir gėlėmis, augino paukščius. Visa tai pavaizdavau ant margučių ir sudėjau juos į rankų darbo lėkštę, kurią pasigaminti taip pat mama išmokė“, - sakė A. Rauktienė.

Gyvenimo posūkiai

Ištekėjusi už Vytauto, Angelė atvyko gyventi į kitą Lietuvos kraštą. Abu dailininkai ilgą laiką gyveno Šilutėje, ten užaugino ir vaikus. Angelė dirbo dailininke Dailės kombinate, Vytautas - dailininku vienoje didelėje įmonėje ir dar greta to baigė žemės ūkio mokslus ir įsidarbino bitininku Švėkšnos ūkyje.

O tada prasidėjo Atgimimas ir ūkis buvo išardytas. Žmonės atsiėmė savo žemes. Bitininkas buvo antrasis po partijos sekretoriaus, kuris buvo atleistas. Žlugo ir Dailės kombinatas. Abu menininkai, būdami apie 40 metų amžiaus, liko be darbų.

„Išvažiavome iš miesto, nusipirkome sodybą viduryje miškų, pasisodinome daržus, įsigijome karvę, bičių. Ėmėme ūkininkauti ir pardavinėti turguje sūrius, medų. Išgyvenome. Tik po dienos darbų ūkyje rankos taip sugrubusios būdavo, kad negalėdavome sugraibyti įrankių margučiams skutinėti“, - pasakojo A. Rauktienė.

Apie 1990-uosius meistrai pradėjo dalyvauti Kaziuko mugėje Vilniuje. "Iš pradžių nusivežėme medinių Vytauto tekintų ir išmargintų kiaušinių. Po to mano skutinėtų, vašku margintų. Įsigyti margutį per Kaziuką būdavo populiaru, žmonės visus mūsų kūrinius išpirkdavo.

Taip nuo 1992-ųjų užsiėmėme daugiausia margučių kūryba, tautodaile, o nuo ūkio darbų palaipsniui nutolome. Šią sodybą Balčiuose įsigijome 2003-iaisiais. Čia jau nei žemės, nei gyvulių neturime, tik vištas laikome dėl kiaušinių, bet turime šią erdvę margučiams ir kitiems buities rakandams, kuriuos išmesti gaila", - pasakojo apie savo ir Vytauto gyvenimo posūkius Angelė.

Suteikia margučiams pavidalą

Vytautas Rauktys šneka mažai. Žmona juokiasi, jog ji kalba už du ir yra Vytauto atstovė spaudai, tačiau už juokų slepiasi labai šiltas ir nuoširdus dviejų kūrėjų ryšys.

„Visi šie mano skutinėti ir vašku marginti margučiai būtų visiškas nulis, tik į geldą supilta didesnė ar mažesnė krūva kiaušinių. Prasmės, grožio ir unikalumo margučių rinkiniams suteikia Vytauto apipavidalinimas“, - giria vyrą Angelė.

V. Raukčio talentas - medžio apdirbimas. Visi mediniai margučiai, išmarginti gražiausiais raštais, simboliais ir spalvomis - tai jo rankų darbas. Labai prasmingas menininko kūrinys - margučiai neregiams, išmarginti iškiliais ornamentais ir užrašais Brailio raštu. Originalūs meistro suvenyriniai margučiai, padalinti per pusę ir naudojami kaip magnetai, arba margučiai, dedami vienas į kitą.

Pamario krašte gimusiam ir užaugusiam V. Raukčiui labai svarbi Mažosios Lietuvos etnokultūra. Meistras iš medžio drožia skulptūras, skrynias, indus ir kitus medinius daiktus.

Išskirtiniai jo kūriniai - iš medžio drožinėti tradiciniai pamario krašto sietynai. Šilutės muziejaus prašymu tautodailininkas restauravo keletą tradicinių sietynų, o vėliau sukūrė visą kolekciją originalių sietynų su medinėmis figūrėlėmis. Už šią kolekciją tautodailininkas buvo įvertintas Lietuvos liaudies kultūros centro teikiama „Aukso vainiko“ II vietos premija - „Sidabro vaiku“. O „Aukso vainiku“ už margučių rinkinį, dedikuotą Maironiui, 2012-aisiais buvo karūnuota A. Rauktienė.

Talentingiesiems meistrams už jų kūrybą skirtas ir aukščiausias Šilutės apdovanojimas - „Sidabrinės nendrės“ premija.

Tautodailininkai šiais metais skaičiuoja 45-us bendro kūrybinio darbo metus. Ta proga per Lietuvą keliauja jų bendra kūrybinė paroda. Šiuo metu ji pristatoma Šilutės muziejuje, tad ją galima pasižiūrėti gyvai.

 

Sidebar placeholder