Mėlynosios vėliavos kurortas su raudonosios vėliavos tualetais

2021-04-06 20:00

Kol Klaipėdos politikai popieriuje dėlioja planus, kaip Smiltynę paversti oficialia kurortine teritorija, realybė verčia užsiimti nosį. Per tris dešimtmečius sugebėta įrengti tik vieną modernų konteinerinį tualetą, o šešios likusios Smiltynės tupyklos mena gūdžius sovietinius laikus. Situacija nepasikeis ir šiemet, nors šalia esanti Neringa nuosekliai šią problemą sprendžia.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, metų pradžioje miesto politikams diskutuojant dėl dalyvavimo Mėlynosios vėliavos paplūdimio projekte, kalbėjo apie planus šiemet Smiltynėje įrengti dar vieną naują konteinerinį tualetą. Tačiau dabar aiškėja, kad planai nukeliami kitiems metams, o Smiltynė gausų karantininių turistų būrį ir šiemet pasitiks su sena infrastruktūra.

„Šiemet planuojame pasiruošti komunikacijas, nutiesti tinklus, o tualetai turėtų atsirasti jau kitais metais“, - „Vakarų ekspresui“ sakė I. Šakalienė. Anot jos, įvyko konkursas vandens gręžiniui Smiltynėje, taip pat sprendžiami tinklų tiesimo klausimai, nors tai nėra paprasta, nes aplink - saugotina teritorija, miškas, dviračių takai.

„Smiltynėje veikia vienas konteinerinis tualetas, tačiau jis nėra prijungtas prie komunikacijų, reikia vežti į jį vandenį, tvarkyti nuotekas, o tai yra labai brangu”, - situaciją apibūdino I. Šakalienė.

Įdomu tai, kad panašiai situaciją Savivaldybės atstovai apibūdino ir maždaug prieš 3-4 metus. Nuo to laiko niekas nepasikeitė. „Vakarų ekspreso“ kalbinti Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai tikino, kad problema žinoma, tačiau ji tokia nepatogi, kad net vengiama apie tai garsiai kalbėti. Tiek metų vilkinami sprendimai Savivaldybę jau įvarė į kampą. Europos Sąjunga yra pateikusi paskutinį terminą, kad iki 2023 metų turi visiškai nelikti lauko tualetų, ir grasina didžiulėmis baudomis.

TUALETAI. Iš septynių Smiltynės tualetų per trisdešimt metų atnaujintas tik vienas.

Šiemet Klaipėdos miesto tarybos nariai Arvydas Vaitkus ir Arūnas Tuma jau pasisakė, kad tuos 10 000 eurų, kuriuos miestas skiria dalyvavimui Mėlynosios vėliavos programoje, geriau būtų skirti paplūdimiams tvarkyti, taip pat ir naujiems tualetams įrengti. Juo labiau kad už mėlynajai vėliavai skirtus pinigus galima nupirkti beveik pusę konteinerinio tualeto, kainuojančio apie 25 000 eurų. Tačiau dauguma politikų nusprendė, kad įvaizdis svarbiau nei tualetai. Klaipėdos tarybos politikus ramina tai, kad būtent tame Smiltynės paplūdimyje, kur plevėsuoja mėlynoji vėliava, konteinerinis tualetas yra, o kitur kol kas užtenka biotualetų ir lauko tupyklų.

Neringa tvarkosi

Tačiau Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad bendraujant su turizmo sektoriaus atstovais tualetų klausimas yra aptariamas tarp svarbiausių. Anot jo, Neringa konteinerinius tualetus pradėjo statyti jau daugiau nei prieš 15 metų, dalis pirmųjų jau pakeisti naujais. Iš viso mieste jų 12 ir planuojami dar 3 nauji. Todėl miestui pavyksta suderinti ir mėlynosios vėliavos, ir tualetų klausimą.

„Šiemet jau nupirkome du naujus tualetus, dar vieną planuojame įsigyti“, - sako D. Jasaitis. Anot jo, tualetai atnaujinti Preiloje, Juodkrantėje, ieškoma naujos vietos tualetui Pervalkoje arčiau dviračių tako, taip pat būtinai bus pastatytas konteinerinis tualetas ir Nidos oro uoste.

„Praėjusią vasarą atskrido keliolika mažųjų orlaivių iš Vokietijos, pasitikau juos oro uoste, tačiau tik vėliau supratau, kodėl atvykę oreiviai taip neramiai trypčioja”, - komišką situaciją prisiminė D. Jasaitis.

Anot jo, Vakarų Europos turistams biotualetas pateisinamas nebent „Oktoberfest“ lygio festivaliuose, o ne vietose, turinčiose stacionarią infrastruktūrą.

NERINGA. Neringoje yra 12 konteinerinių tualetų, dar tris planuojama pastatyti šiemet.

Derinimui - iki 7 metų

„Sistemingai dirbame, kad kiek įmanoma daugiau tualetų būtų prijungta prie stacionarių tinklų“, - sako D. Jasaitis. Anot jo, galiojantys teisės aktai šį procesą, ypač Neringoje, paverčia sunkiai įgyvendinamu.

„Skaičiavome, kad, norint miško teritorijoje įrengti naują prie vandentiekio tinklų prijungtą tualetą, vien derinimo procedūros, keičiant detaliuosius planus, užtruktų nuo 5 iki 7 metų. Tai yra nusikaltimas. Prokuratūra jau turėtų ginti viešąjį interesą“, - piktinasi D. Jasaitis. Anot jo, šiandien jau beveik visi konteineriniai tualetai Neringoje prijungti prie stacionarių tinklų.

„Kalbamės dėl tualeto įrengimo rezervato teritorijoje prie Negyvųjų kopų“, - sako D. Jasaitis. Tačiau jis puikiai supranta, kad tokioje vietoje, kaip ir ant Parnidžio kopos su Saulės laikrodžiu Nidoje, konteineriniai tualetai nebus prijungti prie stacionarių tinklų, nes tai padaryti beveik neįmanoma.

Tuo tarpu normalių tualetų Smiltynėje rasti negalintys poilsiautojai juokauja, kad situaciją gelbsti pati Baltijos jūra. Svarbu tik, kad vanduo nebūtų labai šaltas.