Naujos marinos keis Klaipėdos veidą: uostas atveria vartus jachtoms, turizmui ir milijoninėms investicijoms
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja dviejų marinų projektų įgyvendinimą. Po jų užbaigimo uostamiestyje atsiras beveik 600 naujų vietų jachtoms ir pramoginiams laivams švartuoti.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad šie projektai yra būtinas žingsnis, jei Klaipėda nori tapti tikru vakarietišku jūriniu miestu, traukiančiu svečius iš viso regiono.
„Klaipėdos uostas, būdamas vienintelis toks Lietuvoje, turi sudaryti galimybes tarnauti ne tik krovininei laivybai, bet ir pramoginei. Šiandien atplaukusi jachta dažnai neturi kur švartuotis - visos esamos marinos yra užpildytos“, - teigia A. Latakas.
Šiuo metu Klaipėdos uoste veikia tik dvi marinos - Smiltynės jachtklubas, kuriame telpa 65 laivai, ir Klaipėdos pilies uostas su 322 vietomis. Abi jos jau nebesutalpina augančio mažosios laivybos poreikio.
Lietuvoje registruota apie 1 tūkst. jachtų ir maždaug 30 tūkst. mažųjų laivelių, o kasmet į Klaipėdą užsuka vis daugiau užsienio pramoginių laivų.
„K“ marina ir 500 vietų kompleksas
Jau 2027 metais prie naujojo kruizinių laivų terminalo, ties Šiauriniu ragu, turėtų būti baigta įrengti pirmoji naujoji marina - vadinamoji „K“ marina, kurioje tilps apie 70 laivų. Ji pirmiausia bus skirta į Klaipėdą trumpam užsukantiems laivams ir jachtoms.
Dar didesnės apimties projektas planuojamas pietinėje uosto dalyje. Čia iki 2028 metų turėtų iškilti apie 500 vietų pietinė marina. Pasak A. Latako, tai bus infrastruktūros objektas, iš esmės pakeisiantis mažosios laivybos situaciją Lietuvoje.
Klaipėdos uostas, būdamas vienintelis toks Lietuvoje, turi sudaryti galimybes tarnauti ne tik krovininei laivybai, bet ir pramoginei.
© Algis LATAKAS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius
„Ši marina turėtų kardinaliai pakeisti pramoginės laivybos galimybes mūsų šalyje“, - pažymi uosto vadovas.
Verslas tikisi naujo impulso miestui
Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas įsitikinęs, kad naujos marinos taps ne tik infrastruktūros projektu, bet ir stipriu impulsu miesto įvaizdžiui bei turizmo sektoriui.
„Tai bus didelė vizitinė kortelė miestui. Vos tik atsiras daugiau jachtų, jos iškart taps viena pagrindinių Klaipėdos reprezentacinių nuotraukų ir turistinės reklamos akcentų. Vaizdai su uostu ir jachtomis jau dabar reprezentuoja Klaipėdą socialiniuose tinkluose, o nauja marina, ypač kruizinių laivų fone, tikrai nepaliks abejingų“, - sako J. Tubinas.
Anot jo, pasaulyje jachtų marinos neatsiejamos nuo prestižo, prabangos ir aukštesnės perkamosios galios turistų.
„Jachtos visur pasaulyje reiškia prestižą. Jos signalizuoja, kad čia renkasi pasiturintys žmonės, o tai savaime traukia kitus. Tai ne tik laivai - tai miesto statuso ženklas“, - pabrėžia asociacijos prezidentas.
Pasak J. Tubino, atvykstantys jachtų savininkai ir jų įgulos nėra tik pravažiuojantys turistai - jie aktyviai naudojasi restoranų, kavinių, parduotuvių, paslaugų ir apgyvendinimo infrastruktūra.
„Žmonės atplaukia ne tam, kad vien tik permiegotų laive. Jie eina vakarieniauti, leidžia laiką mieste, naudojasi paslaugomis. Tai tiesioginiai pinigai miesto verslui“, - teigia jis.
Jachtos visur pasaulyje reiškia prestižą. Tai ne tik laivai - tai miesto statuso ženklas.
Anot jo, kartu su marinomis natūraliai atsiras poreikis ir aukštesnės klasės paslaugoms - nuo prabangesnių restoranų iki naujų viešbučių.
„Jau paskelbta, kad Klaipėdoje statomas naujas unikalus pasaulyje žinomo tinklo viešbutis Giruliuose. Tai labai daug pasako apie mūsų regiono perspektyvas. Esame Lietuvos jūros vartai į pasaulį ir tai privalome akcentuoti bei išnaudoti“, - sako J. Tubinas.
Marinos atvers kelią visai jūrinei industrijai
Pasak Uosto direkcijos vadovo A. Latako, marinos paskatins ne tik turizmo, bet ir visos jūrinės ekonomikos plėtrą. Kartu turėtų augti mažųjų laivų remonto ir aptarnavimo verslai, laivų statybos bei modernizavimo sektorius, buriavimo ir vandens sporto mokyklos bei vandens pramogų infrastruktūra.
Pasak jo, pietinėje marinoje taip pat turėtų atsirasti buriavimo mokykla.
„Tai reikštų jaunosios kartos ugdymą ir realų indėlį į Lietuvos jūrinės kultūros stiprinimą“, - sako jis.
Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Raimundas Daubaras teigia, kad naujosios marinos Klaipėdos uoste neabejotinai paskatins tiek Lietuvos pramoginės laivybos, tiek jūrinio turizmo plėtrą.
„Yra lietuvių, kurie dėl vietų trūkumo jachtas laiko Rygoje. Pastačius naujas marinas jie galėtų grįžti į Klaipėdą. Tai paskatintų ir kitus, dar tik svarstančius įsigyti laivų. Prognozuoju, kad jau pirmaisiais metais Lietuvos laivynas galėtų augti 10-15 procentų“, - prognozuoja R. Daubaras.
Anot jo, šalia naujų marinų plėtosis ir mažųjų laivų bei jachtų aptarnavimo infrastruktūra, kurios šiuo metu itin trūksta.
„Labai svarbi mažųjų laivų ir jachtų priežiūros bei aptarnavimo infrastruktūra. Yra žmonių, kurie nenori ar negali savo laiko skirti jachtos priežiūrai ir norėtų, kad tuo pasirūpintų profesionalai - panašiai kaip automobilio servise“, - pastebi R. Daubaras.
Jis pabrėžia, kad Lietuva gali didžiuotis buriavimo pasiekimais pasaulyje - olimpiniais medaliais, legendinėmis kelionėmis per Atlantą ir aplink pasaulį bei „Ambersail“ tūkstantmečio odisėja, davusia pradžią Lietuvos himno giedojimo tradicijai visame pasaulyje liepos 6-ąją.
„Mūsų buriuotojų sportiniai ir ekspedicijų pasiekimai lenkia latvių ir estų rezultatus, tačiau atsiliekame infrastruktūros srityje. Dabar naujos marinos leis lygiuotis, o kai kur ir lenkti kaimynus. Tačiau neužtenka marinas pastatyti - reikia skleisti žinią, kad buriuotojai Klaipėdoje yra laukiami“, - sako R. Daubaras.
Naujos marinos leis lygiuotis, o kai kur ir lenkti kaimynus.
Jis taip pat sveikina planus pietinėje marinoje įkurti buriuotojų mokyklą.
„Turime ugdyti jaunąją kartą, kad vėl galėtume džiaugtis sportiniais pasiekimais, nes pastaruoju metu jau pasiilgome mūsų sportininkų pergalių“, - sako R. Daubaras.
Naujos marinos neabejotinai gali tapti vienu svarbiausių impulsų Klaipėdos urbanistinei ir ekonominei transformacijai per artimiausius metus. Daugiau erdvių prie vandens, stipresnis miesto įvaizdis, didesni turistų srautai ir naujos investicijos gali reikšmingai sustiprinti Klaipėdos, kaip modernaus Baltijos regiono jūrinio miesto, pozicijas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą