Neįgaliųjų kasdienybė: mieste - lyg spąstuose
(2)Požeminės perėjos, nors ir neseniai atnaujintos, neįveikiamos neįgaliųjų vežimėliams. Perėjos su kalneliais ir padarytais nuolydžiais lietaus nuotekoms, įvažiavimas į Joniškės kapines, socialiniai savivaldybės būstai, kurie turėtų būti pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, - realybėje viskas atrodo kitaip, nei deklaruojama.
Redakcijos žurnalistai tuo įsitikino patys. Judėjimo negalią turintis klaipėdietis Ramūnas mums parodė vietas, kurios draugiškos neįgaliesiems tik popieriuose - realybėje, net ir atnaujintos, jos lieka neįmanoma misija žmonėms su vežimėliais.
Stringa perėjose
Ramūnas gyvena netoli Debreceno gatvės, kurią kone kasdien tenka kirsti perėjomis. Šių perėjų Ramūnas be kito žmogaus pagalbos, sėdėdamas vežimėlyje, negali įveikti, nes, bandant užvažiuoti ant šaligatvio, vežimėlio ratai įstringa tarpe, kuris padarytas lietaus vandens nutekėjimui.
„Tokių perėjų mieste pilna ir jų daugėja. Yra ir Mažajame Kaimelyje, Agluonos, Debreceno, kitose gatvėse. Kartą buvo, kad įstrigęs vos neiškritau iš vežimo, tik gerų žmonių dėka neišsitiesiau ant gatvės. Įrengia perėjas, palieka stačius pakilimus prie kraštų.
Judėjimo negalią turintiems gyventojams kasdienybėje tenka įveikti ne vieną ekstremalią kliūtį, kuomet savarankiškai bandoma išvažiuoti į miestą ir pasiekti norimas vietas.
Vieną perėją Debreceno gatvėje tai iš viso lenkiu ratu, nes neįmanoma niekaip jos pervažiuoti - ji visa banguota. Kas priima tokius sprendimus? Nejaugi nederinama su neįgaliųjų atstovais?“ - stebisi vyriškis, Debreceno gatvėje suskaičiavęs 4 savarankiškai neįveikiamas perėjas žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
Išsiruošęs į miestą, jis prašo pagalbos arba artimojo, arba socialinio padėjėjo. Taip, anot jo, elgiasi ir kiti judėjimo negalią turintys klaipėdiečiai.
Netikėtumai laukia ir prie įvažiavimo į Joniškės kapines. Nors ten įrengtas pandusas vežimėliams važiuoti, jis sukonstruotas taip, kad vežimėlis įstringa ir žmogui tenka šauktis pagalbos.
Į „Švyturio“ areną - nors su malūnsparniu
Neseniai Klaipėdoje buvo atnaujintos Taikos ir Baltijos prospektų bei Šilutės plento požeminės perėjos, į kurias miestas investavo šimtus tūkstančių eurų. Renovacijos metu buvo pakeistos senų plytelių dangos, atnaujintos laiptų pakopos su aikštelėmis, sutvarkytos nuovažos vaikų vežimėliams ir dviračiams, suremontuoti turėklai, pakeisti šulinių dangčiai, vejos bortai. Klaipėdos savivaldybė akcentavo, kad didelis dėmesys buvo skirtas saugumui - įrengti nauji nerūdijančio plieno turėklai, „tvirti ir patogūs naudoti“.
Deja, neįgaliesiems šios požeminės perėjos tapo tikrais spąstais, kuriose jie anaiptol nesijaučia nei saugiai, nei patogiai.
„Negalime nei nuvažiuoti, nei užvažiuoti, nes per statu. Ar jūs matėte, kokio statumo yra tie įrengti užvažiavimai? Su bendraminčiais norime pasiekti “Švyturio„ areną, norime varžybų pažiūrėti, bet Taikos pr. požeminė perėja mus atkirto nuo arenos. Arba turime prašyti pagalbos praeivių, arba reikia lydinčių žmonių, kurie užstumtų vežimėlius, o paskui - saugiai prilaikytų, kad nenuriedėtume ir nenusisuktume galvų“, - problemas vardija Ramūnas.
Liko įkalinta
Dar skaudesne patirtimi, kurią išgyveno Baltijos pr. ir Šilutės pr. požeminėje perėjoje, su „Vakarų ekspresu“ pasidalijo judėjimo negalią turinti Vitalija.
Savarankiškai nutarusi pasiekti „Banginio“ prekybos centrą, moteris patyrė didžiulį stresą.
„Taip, ten yra liftas vežimėliams. Tai tuo liftu aš nusileidau su praeivio pagalba. Maniau, kad pavažiuosiu ir, įvažiavusi į kitą liftą, pakilsiu ten, kur man reikia. Praeivis dar pasidomėjo, ar pajėgsiu viena, patikinau, kad taip, ir likau požeminės perėjos apačioje.
Ir ką jūs galvojate - kitas liftas neveikia, užrakintas, pridėta šluotų šalia. Sėdžiu vežimėlyje, svarstau, ką daryti - sugrįžti prie lifto taip pat nėra prasmės, nes viena pati į jį neįvažiuosiu, per status slenkstis. Visa laimė, kad sugrįžo padėjęs žmogus, nes nujautė, kad mano kelionė bus komplikuota. Užstūmė vežimėlį, antraip būtų tekę skambinti, ieškoti pagalbos arba šaukti, kad kas nors viršuje išgirstų“, - prisiminė Vitalija.
Iš Mažeikių į Klaipėdą persikėlusi gyventi moteris uostamiestyje gavo socialinį būstą, kuris turėjo būti pritaikytas jos poreikiams, tačiau pravėrusi būsto duris Irklų gatvėje Vitalija nustėro, nes „pritaikymas“, moters akimis, buvo tik graži deklaracija dokumentuose.
Anot jos, net metus laiko nesulaukė žadėtos dušo kėdutės, nebuvo įrengtas specialus nuolydis duše, maudantis vanduo apsemdavo visą vonią. Vitalija maudėsi vežimėlyje, kuriame pavojingai slidinėdavo. Nebuvo įmanoma patekti į rūsį, nes, norint pasiekti pultelį, atrakinantį duris, reikėjo palipti keliais laipteliais į priekį, kas jai - neįveikiama kliūtis.
„Negalėjau atidaryti langų, nes rankenos per aukštai. Gerai, kad yra sūnus, tai atidarydavo. Teko taisyti daug paliktų “kliurkų„. Nežinau, kokie neįgalieji padeda parašus po tokiais, neva, mums pritaikytais objektais, nes negalia negaliai nelygi, bet panašu, kad daug dalykų gražiai atrodo tik dokumentuose. Sėdėdami vežimėlyje mes matome kitokią realybę“, - sako Vitalija.
Netikėtumai laukia ir prie įvažiavimo į Joniškės kapines. Nors ten įrengtas pandusas vežimėliams važiuoti, jis sukonstruotas taip, kad vežimėlis įstringa ir žmogui tenka šauktis pagalbos.
Moters teigimu, net pati savivaldybė, įsikūrusi Liepų gatvėje, žmonėms vežimėliuose sunkiai pasiekiama. Tam, kad įvažiuotum su vežimėliu į keltuvą, tenka įveikti aukštą slenkstį, o tai padaryti savarankiškai, be pašalinio asmens pagalbos, - neįmanoma.
„Smagu, kad miestas gražėja, kad vyksta renovacijos ir atnaujinimai, bet jei nėra vieno bendro sprendimo, kaip visa tai pritaikyti neįgaliesiems, tai gal tiesiog valdininkai tegul pasiima vežimėlį, atsisėda ir patys bando įveikti tas atnaujintas erdves, kurios, jų nuomone, mums yra tokios draugiškos ir patogios“, - valdininkams turi pasiūlymą Vitalija.
Mato kitaip
Klaipėdos miesto savivaldybė į klausimus, kas kontroliuoja ir tikrina, kaip miesto erdvės realybėje pritaikytos žmonėms, turintiems judėjimo negalią, atsako aptakiai.
„Informuojame, kad Klaipėdos miesto viešosios erdvės ir susisiekimo infrastruktūra pritaikoma žmonių su negalia poreikiams. Įrengiant naujas pėsčiųjų perėjas, taip pat iškilias perėjas, atsižvelgiama į žmonių su judėjimo negalia poreikius - šaligatvių ir takų bortai yra nužeminami, kad būtų užtikrintas patogesnis ir saugesnis judėjimas“, - komentuoja savivaldybė.
Atsakyme rašoma, kad infrastruktūros darbus mieste atlieka skirtingi rangovai, todėl dėl objektyvių priežasčių ne visada visi pritaikymo darbai atliekami vienu metu. Dėl to esą tam tikrais atvejais gali susidaryti situacijos, kai įrengta perėja dar nėra visiškai pritaikyta žmonėms su negalia. Tokios situacijos vertinamos ir, esant poreikiui, sprendžiamos.
"Baltijos prospekto žiedo požeminėje perėjoje buvo atnaujintos dangos, pėsčiųjų takai ir laiptai, taip pat numatyti taktiliniai paviršiai ir laiptų turėklai. Atliekant paprastojo remonto darbus nebuvo galimybės iš esmės pakeisti esamų laiptų konstrukcijos - tam būtų reikalinga rekonstrukcija.
Joniškės kapinėse yra įrengtas pandusas žmonėms su negalia. Į gyventojų pastabas dėl jo naudojimo bus atsižvelgta ir papildomai įvertinta, kokios priežastys gali trukdyti patogiam judėjimui", - rašoma atsakyme.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą