Parkavimo rinkliavos išplėtimas europinių investicijų sąskaita?

Alina VELYKIENĖ

Šį kartą, sprendimą patobulinus, jis vėl teikiamas. Deja, plačios, argumentuotos diskusijos su visuomene kaip ir nevyko. Tik dvi dienas prieš Klaipėdos miesto tarybos posėdį vykusi seniūnaičių sueiga parodė, kad klausimo su visuomene svarstymo procedūra buvo skubota, tad seniūnaičiai šiam sprendimui nepritarė.

Verslo bendruomenė per asociacijas taip pat kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę ir išreiškė nepritarimą šiam sprendimui, argumentuodama tuo, kad klausimas pateiktas netinkamu laiku.

Svarstant klausimą Sveikatos ir socialinių reikalų komitete, argumentai, kad gyvybiškai svarbu padidinti rinkliavos tarifus ir praplėsti parkavimo zoną, nustebino ne tik mane, bet ir dalį komiteto narių.

Mokėsime už pasivaikščiojimą parke

Keletas pavyzdžių, kurie rodo, kad klausimui yra visiškai nepasirengta, siūlomi sprendimai yra visiškai prasilenkiantys su logika ir teisės aktų reikalavimais. Į Kultūros ir poilsio parko prieigas išties labai daug tėvų atvyksta pasivaikščioti su mažamečiais vaikais po parką. Išgirdome Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio poziciją, kad norint pasivaikščioti parke už automobilių stovėjimą teks mokėti.

Paklausus, kur kitur būtų galima palikti automobilį ir pasivaikščioti parke, buvo atsakyta, kad kitoje Herkaus Manto gatvės pusėje esančioje parkavimo aikštelėje. Stebina, kad administracija net nepasidomi, kad kitoje gatvės pusėje yra Klaipėdos universiteto teritorija. Tai yra ne vieša parkavimo aikštelė, o universiteto sklypas, skirtas jo reikmėms. Įsivaizduokite, kad kažkas tiesiog atvyktų į jūsų valdomą sklypą, kurį jūs prižiūrite, tvarkote, ir jame paliktų automobilius.

Kam tai naudinga?

Kitas pavyzdys apskritai nesuprantamas. Europos Sąjunga skyrė Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos kompleksiniam tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymui 5 mln. Eur. Už šias lėšas yra įrengtos 446 parkavimo vietos Rumpiškės kvartale. Vadinasi, už Europos Sąjungos lėšas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdys ekonominę veiklą, tai yra rinks rinkliavą, nors toks sprendimas vienareikšmiškai lems Europos Sąjungos lėšų grąžinimo sankciją.

Siauras požiūris į parkavimą rodo kompleksiškumo trūkumą ir naudos visuomenei neįvertinimą.

Ne tam Europa skiria finansavimą, kad pasipinigautų VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Šią įstaigą jau seniai reikėtų perorganizuoti į biudžetinę įstaigą. Tada ir sprendimai, ir išlaidos būtų aiškūs ir valdomi. Šiuo metu didžiausią naudą dėl rinkliavos padidinimo gaus VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, kurio finansavimui skiriama net 30 proc. nuo surinktų lėšų.

Kodėl strimgalviais plečiama rinkliavos zona gyvenamuosiuose kvartaluose, argumentai yra labai silpni. Savivaldybė daugelį metų siekė pagaliau pradėti investicijas į gyvenamuosius kvartalus, tačiau kalbos apie tai, kad sutvarkius kiemus gyventojams reikės mokėti rinkliavą, tikrai nebuvo. Atvirkščiai, Savivaldybė privalo skatinti gyventojus prižiūrėti kiemus, galiausiai išsinuomoti priskirtus žemės sklypus ir taip skatinti būti savo miesto šeimininkais.

Deja, šiuo klausimu mero pozicijos mes taip pat neišgirdome.

Saulius BUDINAS

Įsisiūbavusi COVID-19 pandemija šienauja gyvybes ir gali paliesti kiekvieną iš mūsų, o ypač - kiekvieno mūsų mylimą senjorą. Tai ypač aktualu Klaipėdai, nes mūsų mieste senjorų vakcinavimas nevyksta sklandžiai. Užuot sukę galvas, kaip sklandžiau ir greičiau pasiruošti masinei vakcinacijai, miesto vadovai intensyviai derina mokamų automobilių parkavimo zonų plėtros bei kainų didinimo klausimą.

Ar išties tai pagrindinė šiandienos problema? Ar dabar tinkamas metas kelti mokesčius?

Kavos puodelis senamiestyje pabrangs

Aš manau, kad šiuo metu šis klausimas neturėtų būti keliamas dėl elementarių priežasčių. Visuomenė yra pavargusi nuo pandemijos tiek moraline, tiek ekonomine prasme.

Dėl susiklosčiusios situacijos daugeliui miestiečių tenka verstis su mažesnėmis pajamomis.

Tik praeitą savaitę senamiesčio kavinės atvėrė savo lauko terasas. Dar iki pandemijos nuolat sukome galvas, kaip gaivinti senamiestį, kaip padėti jame veikiantiems verslininkams, o dabar, regis, smogiame jiems peiliu į nugarą.

Kavos puodelis senamiestyje klaipėdiečiams pabrangs, nes numatoma valandą raudonojoje zonoje branginti iki 1,5 euro, taip pat ketinama pratęsti automobilių parkavimo apmokestinimo laiką iki dešimtos valandos vakaro vasaros sezono metu.

Taip pat numatyta, kad brangs automobilių parkavimas Melnragėje bei Giruliuose ir bus ilginamas automobilių parkavimo apmokestinimo laikas iki dešimtos valandos vakaro. Tai reiškia, kad vasaros vakarais vertėtų saulę lydėti prie Olando Kepurės, t. y. kaimyninėje Klaipėdos rajono savivaldybėje, kur automobilio parkavimo valanda kainuoja kur kas pigiau.

Reikalingas kompleksinis požiūris

Oficiali miesto vadovų pozicija dėl šių pasiūlymų, kurie šiandien svarstomi miesto Taryboje, yra ketinimai tokiu būdu mažinti automobilių taršą mieste ir skatinti darnų judumą, taip suvaldant transporto srautus.

Tačiau visi puikiai suprantame, kad norint puoselėti darnų judumą, siekiant išlaipinti žmones iš privačių automobilių į viešąjį transportą arba netaršias transporto priemones, visų pirma reikia tam tinkamai paruošti infrastruktūrą, išplėsti dviračių takus, pasirūpinti papildomais autobusų maršrutais.

Svarstant privataus ir viešojo transporto alternatyvas, norisi grįžti prie pandemijos valdymo klausimo. Manau, visi suprantame, kad privatus transportas suteikia daugiau galimybių neužsikrėsti virusu ir neužkrėsti kitų. Juolab kad dar negalima numatyti to, kaip mums seksis valdyti pandemiją artimiausiu metu, nežinome, ar nesulauksime trečiosios pandemijos bangos ir kaip ji paveiks visuomenės sveikatą.

Ne automobiliai, o klaipėdiečiai moka mokestį

Dalyvaujant diskusijoje su miesto vadovais ir bandant įtikinti juos atidėti tokius pasiūlymus stabilesniems laikams tiek sveikatos, tiek ekonomine prasme, iš miestų vadovų pusės nuskambėjo argumentas, kad vis dėlto verta tokį pasiūlymą svarstyti, nes neva ketinama apmokestinti ne žmones, o automobilius.

Manau, tokie posakiai puikiai reprezentuoja miesto vadovų cinišką požiūrį į miestiečių sveikatą bei ekonominę padėtį, taip pat į verslo gaivinimo galimybes po pandemijos. Pasirodo, jog klaipėdiečiai pirmiausia turi uždirbti tam, kad galėtų sumokėti mokestį už automobilio parkavimą, kad padengtų nepigius galimo darnaus judumo kaštus.

Verta paminėti, kad nuolat auga ir parkavimo mokesčių administravimo kaštai, nors seniai jau reikėjo priimti sprendimus optimizuoti administruojančios įmonės veiklą.