Lapkričio 28-gruodžio 4 dienomis naujienų portale VE.lt atliktos apklausos rezultatai rodo, kad tik maždaug vienas iš dešimties respondentų mano, jog eilinis miestietis neabejotinai gali daryti įtaką savivaldybėje priimamiems sprendimams. 18 proc. apklaustųjų manė, jog tokia įtaka įmanoma sąlyginai, 38 proc. atsakė, jog viską sprendžia išrinktieji, o 35 proc. mano, jog tokia gyventojo teisė iš viso neegzistuoja.
„Vakarų ekspresui“ bandant ištirti, dėl ko žmonių galvoje yra įsitvirtinusios tokios nuostatos, parengtos kelios publikacijos šia tema.
Pirmoji iš jų - pokalbis su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docente Ligita Šarkute.
p. Ligita, kaip manote, kiek apskritai Lietuvos gyventojas turi galių dalyvauti priimant sprendimus savivaldoje ir kiek jis tomis galiomis naudojasi?
Čia ir glūdi esmė, kad tų galių yra ne tiek ir mažai, o kiek gyventojas naudojasi – tikrai ne tiek, kiek tų galių yra. Be to, aš dar įvesčiau trečią kintamąjį – kiek žmonių žino, kad turi tų galių.
Žmonės jomis gali nesinaudoti todėl, kad nežino, gali nesinaudoti dėl to, kad nenori ar mano, kad jo balsas nieko nereiškia. Gali būti tokie atsakymai.
Minėjote, kad galių yra ne tiek ir mažai. Ar galėtumėte trumpai įvardinti, kokios jos ir kas jas suteikia?
Tų galių yra, sakykime, skirtingo laipsnio – pradedant nuo elementariausių rinkimų, kitaip tariant, gyventojai išrenka valdžią, tai tiesioginis būdas, garantuojamas Konstitucijos. Dar yra Rinkimų kodeksas, yra savivaldos įstatymas, kuriuose tie dalykai apibrėžti.
Taip pat yra ir tokių bendrų dalykų kaip teisė rinktis į taikius susirinkimus, teisė jungtis į politines ir įvairaus pobūdžio organizacijas, teisė kritikuoti valdžią, teisė iš jos gauti informaciją. Tai universalūs dalykai, kuriuos visi gyventojai kiekvienoje savivaldybėje gali.
Galios konkrečioje savivaldoje, jos reikalų tvarkyme numatomos vietos savivaldos įstatyme, tokių kaip, tarkime, numatytų 9 skyriuje – savivaldybė sudaro sąlygas gyventojams dalyvauti tvarkant savivaldybės reikalus tokiais būdais: visų pirma, informuodama vietos gyventojus. Tai nereikalauja mūsų aktyvumo ir priklauso nuo valdžios malonės, nors aišku, ji yra įpareigota tai daryti, įvardinti konkretūs būdai.
Taip pat vietos valdžia gali konsultuotis su vietos gyventojais, tada, vertindama ir viešindama konsultacijų rezultatus, irgi gali skleisti informaciją.
Valdžia taip pat gali įtraukti vietos gyventojus į sprendimų priėmimą rengdama visuomenės apklausas ir panašiai, bet čia yra iniciatyva daugiau iš viršaus į apačią – kiek valdžia susimylės, tiek gyventojai ir turės.
Savivaldybei tai yra įsipareigojimas, bet tik iki tam tikros ribos?
Taip, čia ir susiduriame su savivaldybių valdžios laisve naudotis šiais instrumentais – kaip jai atrodo tinkamiausiai ir geriausiai.
Bet jeigu yra spaudimas iš gyventojų, jeigu piliečiai jaučia, kad per mažai tais instrumentais naudojamasi, tai gali spausti – juk tai irgi jų teisė?
Taip. Lygiai taip pat yra dalyvavimo būdų iš apačios į viršų – iš gyventojų gali ateiti iniciatyva, jie turi teisę kreiptis į politikus, užsirašyti į priėmimus su paklausimais, gali kreiptis bendruomenių atstovai, taip pat gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose, aišku, iš anksto užsiregistravus, nes posėdžiai yra vieši.
Dar vienas dalykas, ką turi bendruomenė ir ko tikrai neišnaudoja taip, kaip galėtų – tai seniūnaičių institutas, kuris irgi turi tam tikrų galių, kur gali ir reikiamos informacijos išsireikalauti, gali dalyvauti posėdžiuose su paklausimais, su pasiūlymais.
Bet jeigu mes pažiūrėsime į seniūnaitijas, tai ne visos turi seniūnaičius, tikriausiai ne visi gyventojai žino kas tai yra per veikėjas ir kam jo reikia. Kitas dalykas – nelabai kas nori į tas seniūnaičio pareigas eiti, nes tai yra neapmokamas darbas, visuomeniniais pagrindais, iš geros valios. Gerai, kai turi kažkokį žmogų, kuris rūpinasi savo bendruomenės reikalais, tai tuomet jis savo darbą atlieka gerai, bet tai labiau išimtis, nei taisyklė.
Taigi, tų galių kaip ir yra.
Iš Jūsų kalbos suprantu, kad esate linkusi prie nuomonės, jog gyventojai turimų galių neišnaudoja?
Aš linkčiau link to, bet tam yra priežasčių ir nebūtinai dėl to, kad gyventojai kalti, nes jie nenori – tikrai ne. Bet kad neišnaudojama – taip.
Kokios to priežastys, Jūsų nuomone, o gal turite ir kažkokių duomenų – kodėl taip yra?
Aš tai pirmiausiai remčiausi, turbūt ne tiek apie savivaldą kalbant, pilietinės galios indeksu, vieši jo duomenys parodo, kiek gyventojai jaučiasi galintys kažką nuveikti politikoje ir apskritai kiek jų balsas yra svarbus.
Procentų dabar nepasakysiu, bet tendencija tokia, kad žmonės jaučiasi nugalinti – ką tas mano balsas reikš, ką aš vienas padarysiu, galvojama, kad kompetencija per maža ar kad politikai neįsiklausys. Nusišalinama nuo politinio veiksmo, kur tikrai būtų galima kažką padaryti, pasiekti.
Tai aš siečiau su bendra piliečio veiksmingumo jausena, kad ji yra žema ir tai tikrai stabdo.
Kitas dalykas – taip pat ir ne be savivaldybės valdžios – kartais yra susiduriama ir su savotiškomis manipuliacijomis, kai skelbiama kažkaip nepatogiai informacija, lyg ir kviečiama konsultuotis, arba padaroma taip, kad nelabai kas ras tą informaciją.
Arba kai ras, tai ras dokumentą su daugybe nuorodų į kitus dokumentus…
Taip – kur žmogus nežiūrės, atidarys ir uždarys, pagalvos – nieko aš čia nesuprantu: taip būna, tai blogoji praktika.
Aišku, yra ir gerosios praktikos – aš nepaminėjau dar vieno būdo, kuris dar yra pakankamai naujas, vadinamieji dalyvaujamieji biudžetai, kur dalį savivaldybės biudžeto gyventojai gali savo nuožiūra ir savo reikmėms paskirstyti, ten, kur atrodo vertinga. Ten nėra taip paprasta, yra procesas, bendruomenės siūlymai turi būti labai aiškiai pagrįsti, ką jie norėtų padaryti.
Labai didelė dalis skiriama aplinkai pagerinti ar kažkokiems kultūriniams renginiams. Paskui tie projektai yra įvertinami, pateikiami geriausi ir po to vėl teikiami balsuoti gyventojams.
Šiuo metu, berods, tik šešios savivaldybės tik neįgyvendina šio dalyko, o 54 dalyvaujamąjį biudžetą didesne ar mažesne apimtimi taiko, kas jau yra gerai ir duoda bendruomenei impulsą, kad jos gali kažką padaryti, tai skatina. Ypač Kauno rajone tai gerai veikia, o Kaune tai netaikoma.
Tik klausimas – ar to gyventojams, ar valdžiai nereikia?
Liekant prie versijos, kad savivaldybių gyventojų turimos galios pilnai neišnaudojamos ar galima numatyti, kokios tokio elgesio pasekmės? Kas atsitinka, kai žmonės neįsitraukia į viešų sprendimų priėmimus?
Aš manyčiau, o ir moksliniais tyrimais galima remtis, kad tada krenta ir pasitikėjimas tiek pačia savivalda, tiek valdžia kaip tokia apskritai.
Kita vertus pati valdžia, jeigu ji yra išmintinga, jai įtraukti gyventojus į viešųjų reikalų tvarkymą turėtų būti naudinga, nes taip įsiklausoma į savivaldybės gyventojų nuomonę ir tie sprendimai savaime gaunasi labiau ir pagrįsti ir nukreipti ten, kur reikia, o valdžia tuo pačiu priima gerus, išmintingus sprendimus, tad pasitikėjimas ja turėtų didėti.
Todėl kartais valdžios baimė, kad piliečiai trukdys, yra trumpalaikė ir neišmintinga.
Tai net jeigu ir baiminamasi biurokratijos, diskusija yra reikalinga vien dėl to, kad sprendimas būtų labiau išmintingas – išklausius daugiau nuomonių, daugiau požiūrių?
Taip, juolab matant tą susipriešinimą dabar, po Seimo rinkimų. Visuomenė tikrai yra pasidalijusi ir neįsiklausymas į gyventojus tik dar labiau gilina
Vietos valdžia yra pati artimiausia, mes ją realiai matome, galime pajausti ir jeigu ji atliepia į mūsų poreikius, nesvarbu – ar aš nueisiu į priėmimą pas merą ar kažkokį administracijos darbuotoją – vien tai, kad mane išklauso, gal nesureaguos, kaip noriu, bet jau tai padidins pasitikėjimą vietos valdžios institucija.
Juk žmogų priima, išklauso, argumentuotai atsako. Viskas gerai bus nebūtinai tada, kai nuėjęs išsireikalausiu, ko noriu. Ne, iš tikrųjų piliečiai jaučiasi atstumti ne tik savivaldoje ir rinkimai tą rodo – kai norim naujų gelbėtojų.
Paminėjote gelbėtojus – ar Jums neatrodo, kad jų ieškojimas yra tam tikras gyventojų atsakomybės už savo gerovę vengimas, nes viskas paliekama tarsi kažkokiai mažai grupelei?
Gali būti. Po Nepriklausomybės atkūrimo jau praėjo šiek tiek laiko, nauja karta užaugo, bet pažiūrėjus į ankstesnius duomenis galime matyti tokį klasikinį klausimą – ar norėtumėte, kad valdžia būtų atsakinga arba garantuotų darbą. Tai anksčiau – dabar galbūt šiek tiek mažiau – labai didelė dalis norėjo tos atsakomybės. Matyt, tai likę iš senesnių laikų, kai privalėjai dirbti valdžios garantuotą darbą, nes kitaip neįmanoma.
Vistiek, kaip mes gyvenome kelis dešimtmečius, matyt persiduoda tas noras ir gali būti, kad atsakomybės tikimės, norime manos iš dangaus patys rankų nejudindami, galvojame, kad mums kažkas kažką turi duoti.
Gal net baimė yra, kad kažkas gali geriau už tave padaryti.
Kaip Jums atrodo, kas pasaulyje galėtų būti pavyzdžiu aktyvaus gyventojų teisių žinojimo ir išmintingo jo panaudojimo – savivaldos ar šalies mastu? Matote, kur piliečiai aktyviai dalyvauja ir protingai dalyvauja valdyme ir viešų sprendimų priėmime?
Ką bandau atsiminti ir kas yra karšta aktualija – tai apie šveicarus, kurie klausia, ar jiems reikalinga „Eurovizija“ (konkursą rengia ją laimėjusi šalis – aut. past.), balsuoja, kiek pinigų skirti. Bet Šveicarija yra unikali politinė sistema ir ten naudojama labai daug tiesioginės demokratijos, ten labai daug klausimų sprendžiama per referendumus.
Kitas dalykas – asamblėjos, kai surenkama gyventojų grupė svarstomam klausimui, jie surinkti iš visų visuomenės grupių, kad nebūtų niekas atstumtas, jie įsigilina ir pateikia valdžiai savo rekomendacijas tam tikru klausimu.
Bet raktas yra tiesiog geranoriškas požiūris į pilietį, kaip bendrą pilietį. Nes respublika yra bendras visų mūsų reikalas. Pilietis yra ne laukiantis paslaugų gavėjas, tai yra bendrakūrėjas tiek savivaldybės, tiek valstybės.
Šis straipsnis yra dalis Medijų rėmimo fondo finansuojamo tyrimo „Klaipėdos gyventojų dalyvavimas savivaldoje, jų suvokimas apie galias priimant viešuosius sprendimus“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą