Piliavietės vaiduoklis - kariškių taikiklyje

(4)

Vis labiau tvarkomos ir puoselėjamos Mėmelburgo piliavietės teritorijoje, jos vakarinėje dalyje stūksantis ir daugybę metų apleistas dviaukštis namas gali nebeilgai badyti praeiviams akis ir daryti gėdą prieš užsienio turistus.

Po ginkluoto perversmo Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą 1923-1924 m. statytas buvęs jachtklubo „Neptūnas“ pastatas sudomino Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulą. Šios vadovybė jau kreipėsi į uostamiesčio valdžią prašydama įvertinti idėją perduoti objektą kariškiams jį restauruojant bei įkuriant karininkų ramovę su koplyčia (kapelionatu). Patalpos nebūtų skirtos vien kariams, bet ir atviros visuomenei.

Tačiau kilnūs planai kol kas skęsta migloje, mat tarpukariu statytas ir valstybės saugomas statinys sovietmečiu buvo praplėstas įrengiant antrąjį aukštą, dėl kurio išsaugojimo arba nugriovimo verda diskusijos ir nėra oficialios Kultūros paveldo departamento (KPD) pozicijos. Jei bus priimtas sprendimas sovietinį prielipą demontuoti, karininkų ramovei pritrūktų vietos, tad idėja žlugtų.

Riboja veiklą

Lietuvos kariuomenės (LK) Klaipėdos įgulos (jai priklauso visi uostamiestyje tarnaujantys kariai) vadas jūrų kpt. Giedrius Premeneckas pažymėjo, jog minėtos įgulos kariai, kitaip negu kitų Lietuvos didmiesčių karinių įgulų atstovai, neturi savo ramovės, kurioje būtų galimybė užtikrinti karių dvasinį ir kultūrinį ugdymą. Pagrindinė priežastis - patalpų trūkumas.

„Pastatas, esantis piliavietėje, yra betarpiškoje vietoje, kur rengiamos pagrindinės LK rikiuotės. Šio statinio istorinė paskirtis susijusi su marinistiniu paveldu, o greta esantys pilies fragmentai - su karyba. Pažymime, jog, esant teigiamam Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimui perduoti pastatą LK reikmėms, įvertinsime savo galimybes planuoti lėšas šiam apleistam statiniui sutvarkyti, kapitaliniams darbams atlikti laikantis visų paveldosauginių reikalavimų. Šis statinys ir jį supanti teritorija liktų prieinama visuomenei ir miesto svečiams, kultūrinei veiklai, reprezentacinėms miesto ir LK funkcijoms“, - teigė G. Premeneckas.

NETINKA. Iki šiol Klaipėdos karininkų ramovė įsikūrusi pastate Vytauto g., ankštose ir veiklą ribojančiose patalpose.

Tiesa, kariškiai turi savo ramovę Vytauto gatvėje esančiame pastate, tačiau jame įsikūrę keletas karinių struktūrų, tad ramovės patalpos yra daugiau nei kuklios ir siekia vos apie 70 kv. metrų. Palyginti buvusio jachtklubo „Neptūnas“ patalpų plotas - 800 kv. metrų. Po pastatu yra rūsys, antrajame aukšte - salė su scena, skliautinės (akustinės) lubos, erdvus vestibiulis. Tikėtina, kad būtent šiame aukšte ir svarstoma galimybė įrengti koplyčią, kurios dabar uostamiesčio įgula net neturi.

Klaipėdos įgulos karininkų ramovės patarėja Dalia Lukienė „Vakarų ekspresui“ teigė, jog pati ramovė (tai - senovinis žodis, reiškiantis šventovę) yra struktūrinis LK padalinys, kultūros ir švietimo įstaiga.

„Dabartinės patalpos yra labai mažos ir itin riboja mūsų veiklą. Tenka blaškytis. Prašytis į Klaipėdos universitetą, kitas erdvias sales turinčias institucijas ar net mokėti pinigus ir nuomotis patalpas renginiams. Ramovėje vyksta ne tik kultūriniai, laisvalaikio renginiai kariškiams: mes itin aktyviai bendradarbiaujame su visuomene, įvairiomis švietimo įstaigomis, šauktiniais. Rengiamos paskaitos, knygų pristatymai, parodos, viktorinos ir kt. Daug dirbama su moksleiviais, kuriems skiepijamas patriotizmas, tautiškumas, pilietiškumas, vyksta nuoširdus ir labai naudingas kariškių ir civilių bendradarbiavimas per kultūrą, švietimą“, - pasakojo ji.

Būtent mažytės ramovės patalpos Vytauto g. ir riboja išplėsti veiklos sritis, kurių spektras galėtų būti ženkliai platesnis, turint erdvius namus.

Idėja - patraukli

Paklaustas, ką mano apie kariškių sumanymą, uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas jokių kliūčių pradėti diskusijas ir labai rimtai svarstyti „Neptūno“ bazės transformaciją į ramovę neįžvelgė.

„Pirmiausiai paveldosauginis ir vaiduokliu virtęs pastatas yra labai jautrioje ir miestui svarbioje, reprezentacinėje vietoje - piliavietėje, Klaipėdos širdyje. Todėl anksčiau ar vėliau jis turės būti sutvarkytas. Kariškių idėja man tikrai labai įdomi. Juoba, kai jie pasiryžę patys rasti lėšų objektą restauruoti ir atgaivinti. Tad finansinė perspektyva - labai reali, nes už to stovi Krašto apsaugos ministerija, Vyriausybė. Lėšų poreikis išties būtų nemažas: galimai 1-1,5 mln. eurų. Dar svarbu, kad ramovė būtų atvira visuomenei, o ne skirta vien kariškiams, uždaras objektas“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo politikas.

Jis tikino išsakęs tik savo asmeninę nuomonę, nes dar reikėtų diskusijų su visuomene, įvairiomis atsakingomis institucijomis. Sprendimą, ar perduoti pastatą Klaipėdos įgulai, priimtų ne tik uostamiesčio Taryba, bet reikėtų ir centrinės valdžios palaiminimo.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (šiam patikėta vykdyti veiklą Pilies muziejuje, piliavietėje) direktorius dr. Jonas Genys „Vakarų ekspresui“ tikino taip pat teigiamai vertinantis ramovės įkūrimą paveldosauginiame vaiduoklyje.

„Mūsų prašymas buvo, kad pirmajame aukšte paliktų trečdalį patalpų muziejininkų kabinetams įrengti, nes dabar jie sėdi po žeme, pilies poternose. Ta buvusi “Neptūno„ bazė yra likęs vienintelis akis badantis, nesutvarkytas objektas piliavietėje, kuri juk ateityje bus toliau tvarkoma. Yra dar vienas niuansas: pastatas stūkso tiesiog toje vietoje, kur buvo vakarinė pilies kurtina, o ji bus atstatyta. Užpilti namą žemėmis ir jį paslėpti? Manau, tai būtų nepagarba tarpukariniam paveldui, todėl reikia labai kruopščiai ir protingai viską įvertinti. Namas gali likti kažkaip jį integruojant į kurtiną, po kuria taip pat bus patalpos. O šalia dar ir tiltas rasis su vartais į pilies kiemą“, - daugybę niuansų dėstė muziejininkas.

Tačiau jis sutiko, jog kariškių idėja įkurti ramovę žinant finansinių perspektyvų galimybes (esą būtų mažiau vilčių sutvarkyti pastatą, jei į jį pretenduotų privatininkai) yra labai gera ir verta dėmesio.

Stabdys - Vilniuje

Vertinant situaciją paveldosauginiu aspektu paaiškėjo, jog esama nemažai problemų. Pirmiausiai - iki šiol KPD nėra nustatęs ne tik buvusio jachtklubo, bet ir visos piliavietės vertingųjų savybių. Kitaip tariant, nėra detaliai ir iki smulkmenų reglamentuota, kaip reikėtų restauruoti galimą ramovės pastatą: ką būtina išsaugoti, kas vertinga, kas - ne, ką galima demontuoti, modifikuoti, kokias medžiagas naudoti ir t. t. Tad visos kalbos apie pastato pritaikymą kol kas yra tik maišymas šakėmis ant vandens.

„Dar 2008 metais buvo nustatytos piliavietės ir kitų vertingų objektų, patenkančių į jos teritoriją, vertingosios savybės. Akto projektas, kuriame buvo surašytos šios teritorijos vertingosios savybės, buvo svarstytas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje. Aktui buvo pritarta, bet kultūros vertybių registre dėl nežinomų priežasčių šis vertinimo tarybos aktas neatsirado. 2020 metais Kultūros paveldo centras turėjo vėl nustatyti, patikslinti piliavietės vertingąsias savybes, bes šis darbas iki šiol yra neužbaigtas. Tad kariškiai, net ir gavę teisę naudoti, restauruoti tą pastatą, nežinotų, ką saugoti, ką galima transformuoti, ką pritaikyti. Tai labai svarbu, nes Klaipėdos įgula nerimauja, ar bus išsaugotas antrasis aukštas, kurio jiems labai reikia. Tačiau kai nėra vertingųjų savybių aprašo, nėra ir aiškumo: ar saugomas bus visas pastatas su antruoju aukštu, ar sovietinis antrasis aukštas bus pripažintas nevertingu ir jį reikės demontuoti paliekant tik pirmąjį, tarpukarinį?“ - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Anot jo, jei bus liepta nugriauti antrąjį aukštą, kariškiai perimti pastatą atsisakys, nes jiems nebeliks vietos (minėta, jog į trečdalį patalpų pretenduoja muziejininkai).

KPD Klaipėdos skyriaus vedėjas Almantas Mureika „Vakarų ekspresui“ taip pat pripažino, jog pirmiausiai būtina remtis patvirtintais urbanistiniais, paveldosauginiais dokumentais.

„Dėl to antrojo aukšto - griauti jį ar ne - aš kategoriškos nuomonės neturiu, vertinu atsargiai. Supraskime, kad į buvusią “Neptūno„ bazę turime žvelgti plačiau visos piliavietės atkūrimo kontekste. Viena gera idėja negali sugadinti kitos geros idėjos. Kaip architektas pasakysiu, jog nusprendus palikti antrąjį aukštą jį galima integruoti kurtinos aplinkoje. Paskelbti architektūrinį konkursą, atrinkti geriausius variantus. Apie pastato išvaizdos likimą kalbėti dar labai anksti. Prioritetas mums yra piliavietės, pilies atkūrimas“, - teigė jis.

Pernai buvo iškelta idėja „Neptūno“ pastate įkurti istorinių laivų restauravimo centrą.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder