Prasideda vandenilio era: Klaipėdoje atidaryta pirmoji Lietuvoje stotelė

Dauguma „Vakarų ekspreso“ kalbintų verslo atstovų akcentuoja, kad tam, jog ši kuro rūšis populiarėtų, valstybė bent jau pradžioje turėtų remti ne tik vandenilio gamybą, bet ir juo varomų transporto priemonių įsigijimą tiek verslui, tiek privatiems asmenims.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pirmoji Lietuvoje investavo į žaliojo vandenilio gamybą ir nuo šiol pradeda jo prekybą visiems pageidaujantiems vartotojams.

Pirmasis žingsnis kuriant naują rinką

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad priimdama sprendimą įgyvendinti žaliojo vandenilio projektą įmonė pasirinko eiti Lietuvoje dar nepramintu keliu.

Pasak jo, tikslas buvo ne tik pradėti gaminti aplinkai draugišką energijos rūšį, bet ir sukurti infrastruktūrą rinkai, kurios Lietuvoje faktiškai dar nėra.

„Klaipėdos uoste atidaroma stotis pritaikyta tiek verslo, tiek privatiems vartotojams. Taip pat sudarytos sąlygos žaliuoju vandeniliu papildyti vandens transportą“, - teigė A. Latakas.

Anot jo, projektas vertinamas ne per dabartinės paklausos prizmę, o kaip investicija į ateitį. Tačiau net ir iki oficialaus stoties atidarymo jau buvo juntamas verslo susidomėjimas.

Uosto direkcija yra pasirašiusi bendradarbiavimo protokolus su LTG grupe, krovinių kompanija „Bega“ bei sunkiojo transporto gamintoja „Volvo Trucks“.

Pasak A. Latako, dar projektui artėjant prie pabaigos sulaukta verslo atstovų klausimų, kada Klaipėdoje bus galima pripildyti automobilių bakus žaliojo vandenilio.

Klaipėdos uoste atidaroma stotis pritaikyta tiek verslo, tiek privatiems vartotojams. Taip pat sudarytos sąlygos žaliojo vandenilio pripildyti vandens transportą.

Jo teigimu, yra ir tokių verslų, kurie, sužinoję apie Klaipėdoje bei Vilniuje kuriamą infrastruktūrą, jau įsigijo vandeniliu varomų transporto priemonių, nors jos dar nėra įregistruotos Lietuvoje.

Vandenilį savo veikloje naudos ir pati Uosto direkcija. Vienas naujųjų jos laivų jau pritaikytas naudoti šios rūšies kurą. Direkcija įsigijo ir vandeniliu varomą lengvąjį automobilį.

„Infrastruktūros sukūrimas yra būtina sąlyga rinkai augti, todėl šį projektą vertiname kaip svarbų žingsnį kuriant vandenilio ekosistemą Lietuvoje“, - sakė A. Latakas.

Preliminariai skaičiuojama, kad kilogramas žaliojo vandenilio Klaipėdoje galėtų kainuoti apie 15 eurų. Klaipėdoje per metus planuojama pagaminti 127 tonas vandenilio.

Jei imtume Lietuvos vidurkį, kad automobilis per metus vidutiniškai nuvažiuoja apie 18 tūkst. kilometrų, tokio kiekio pakaktų maždaug 700 lengvųjų automobilių, tokių kaip „Toyota Mirai“.

Automobiliai jau atvežami į Klaipėdą

Kol valstybė ir verslas diskutuoja apie vandenilio perspektyvas, į Lietuvą jau vežami tokį kurą naudojantys automobiliai.

Klaipėdos bendrovė „Saugos“ iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuoja naudotus „Toyota Mirai“ modelius. Įmonės direktorius Vladislovas Medingis sako, kad du tokie automobiliai jau parduoti Klaipėdoje, o dar aštuoni laukia pirkėjų.

Paradoksalu, tačiau būtent neišvystyta infrastruktūra šiandien leidžia tokius automobilius įsigyti palyginti nebrangiai. 2023 metų gamybos „Toyota Mirai“ Lietuvoje šiuo metu galima nusipirkti už maždaug 12-13 tūkstančių eurų.

© Lietuvoje šiandien registruoti tik 6 vandeniliu varomi automobiliai. Uosto direkcijos nuotr.

Tiesa, eksploatacijos kaštai nėra itin maži. Skaičiuojama, kad šimtui kilometrų nuvažiuoti reikia apie 0,9 kilogramo vandenilio. Jei kilogramas kainuos apie 15 eurų, tokia kelionė atsieis maždaug 13-14 eurų.

Pasak V. Medingio, atsiradus galimybei pildyti bakus Klaipėdoje turėtų augti ir tokių automobilių paklausa.

Vis dėlto kol kas vienintelė degalinė šalyje riboja jų panaudojimo galimybes.

„Kol Klaipėdoje veiks vienintelė tokia stotelė, tokį automobilį labiau galima vertinti kaip antrą šeimos transporto priemonę. Važinėti mieste galima drąsiai, tačiau į ilgesnę kelionę vis dar rizikinga leistis“, - sakė pašnekovas.

Nors gamintojas deklaruoja iki 650 kilometrų siekiantį nuvažiuojamą atstumą, praktikoje vairuotojai dažniausiai orientuojasi į maždaug 500 kilometrų ribą.

Sunkusis transportas

Bendrovės „Solorina“, iš kurios Uosto direkcija įsigijo vandeniliu varomą automobilį, direktorius Darius Bartkėnas nemano, kad Lietuvoje artimiausiu metu galima tikėtis didesnio vandeniliu varomų automobilių proveržio, panašaus į elektromobilių bumą.

Jo vertinimu, infrastruktūros plėtra pirmiausia orientuojama ne į lengvuosius automobilius, o į sunkųjį transportą, autobusų parkus ir laivybą.

„Ten, kur reikalingi dideli nuvažiuojami atstumai ir didelė energijos talpa, vien baterijų dažnai nepakanka. Todėl sunkiajam transportui ir laivybai vandenilis šiandien laikomas viena perspektyviausių alternatyvų“, - teigė D. Bartkėnas.

Anot jo, vienas pagrindinių vandenilio privalumų lengviesiems automobiliams yra greitas kuro papildymas. Vandenilio bakas pripildomas per 3-5 minutes, todėl naudojimo patirtis labai panaši į tradicinių automobilių.

Pašnekovas taip pat mano, kad lengvųjų automobilių rinkos plėtrą labiausiai paskatintų ne subsidijos, o platesnis degalinių tinklas.

„Kol turime vieną ar dvi degalines, didesnio proveržio tikėtis sunku. Infrastruktūra šiuo atveju yra svarbiausias veiksnys“, - sakė bendrovės vadovas.

Anot jo, svarbu ir tai, kad didėjant vandeniliu varomų automobilių skaičiui plėstųsi ir jų techninės priežiūros infrastruktūra. „Solorina“ pilnai atlieka „Toyota“ automobilių techninę priežiūrą.

Verslas pasigenda valstybės pagalbos

Vandenilio technologijų potencialą mato ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, jau beveik dešimtmetį vystanti lokomotyvų elektrifikacijos projektus.

Šią vasarą bendrovė planuoja pristatyti jau šeštą autonominį elektrinį lokomotyvą, sukurtą modernizuojant seną dyzelinę techniką.

„Begos“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus sako, kad bendrovė svarstė galimybę naujausius lokomotyvus pritaikyti ir darbui naudojant žaliąjį vandenilį, tačiau tokiems projektams reikalingos gerokai didesnės investicijos.

„Natūralu, kad pirmiausia vystome jau išbandytus sprendimus. Tuo tarpu vandenilio technologijos reikalauja didesnių investicijų ir platesnių vystymo prielaidų. Tokie projektai yra brangūs ir ne taip greitai atsiperkantys, todėl verslui reikalingas paskatinimas ar pagalba“, - sakė L. Rimkus.

Jo teigimu, Lietuvos verslas šioje srityje atsiduria mažiau palankioje padėtyje nei konkurentai kaimyninėse valstybėse, kurie aktyviau naudojasi Europos Sąjungos ir nacionalinėmis paramos priemonėmis diegiant žaliojo vandenilio technologijas.

Anot L. Rimkaus, būtent finansinės paskatos galėtų tapti vienu svarbiausių veiksnių, skatinančių vandenilio technologijų diegimą uosto sektoriuje.

Vilniuje - antrasis projektas

Antroji žaliojo vandenilio pildymo stotelė Lietuvoje turėtų pradėti veikti Vilniuje jau antrąjį šių metų pusmetį. Ji bus įrengta Viršuliškių viešojo transporto parke, kuris taps ir pirmųjų 16 vandeniliu varomų autobusų namais.

Šioje stotelėje vandenilį galės pildytis ne tik viešojo transporto autobusai, bet ir kitos vandeniliu varomos transporto priemonės. Stotelė bus prieinama ir privatiems komerciniams klientams.

Atsiradus antrajai stotelei teoriškai jau būtų įmanoma vandeniliu varomu automobiliu patogiai keliauti po Lietuvą.

Planuojama, kad Vilniuje statomos žaliojo vandenilio gamyklos pajėgumai sieks 310 tonų vandenilio per metus. Skaičiuojama, kad tokio kiekio pakaktų maždaug 40 vandeniliu varomų miesto autobusų eksploatacijai.

Statistika liūdna

Apie dabartinę situaciją bene geriausiai kalba statistika.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, 2025-2026 metais vykdytuose kvietimuose viešojo sektoriaus įstaigos pateikė paraiškas įsigyti 197 naujus ir 10 naudotų elektromobilių, tačiau nė viena paraiška nebuvo susijusi su vandeniliu varomomis transporto priemonėmis, nors tokia galimybė buvo.

„Galimybė rinktis vandeniliu varomus lengvuosius automobilius kol kas susidomėjimo nesulaukė“, - teigė APVA Komunikacijos skyriaus ekspertė Agnė Obelenytė.

Visos priemonei skirtos lėšos buvo panaudotos elektromobiliams įsigyti.

Tuo tarpu verslininkai su pašaipa stebisi, kodėl dar pernai buvo paskelbti kvietimai viešajam sektoriui gauti paramą vandeniliu varomiems automobiliams įsigyti, nors Lietuvoje iki šiol nebuvo galimybės įsigyti šio kuro.

Nedidelį susidomėjimą atspindi ir „Regitros“ statistika. Įmonės duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruotas vienas lengvasis automobilis, kurio energijos šaltinis yra vandenilis, ir dar penkios transporto priemonės, naudojančios vandenilio bei elektros derinį.

Vis dėlto specialistai mano, kad realus tokių automobilių skaičius gali būti didesnis, nei rodo oficiali statistika.

Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas Benas Gabrielius Urbonavičius atkreipia dėmesį, kad dalis vandeniliu varomų automobilių registruose gali būti apskaitomi kaip elektromobiliai.

„Nagrinėjant „Regitros" atviruosius duomenis galima pagrįstai teigti, kad trys „Toyota" vandeniliniai automobiliai registracijos dokumentuose kaip degalų rūšį turi įrašą „elektra". Tokia registracija sudaro galimybę nepagrįstai pasinaudoti APVA paramos lėšomis, skirtomis gryniesiems elektromobiliams įsigyti“, - teigė docentas.

Anot jo, po kreipimosi į „Regitrą“ dėl šios situacijos ir profesinės diskusijos bendrovė patvirtino, kad transporto priemonės registracijos metu duomenys į Lietuvos transporto priemonių registrą yra tik perkeliami iš registracijai pateiktų dokumentų, o pati „Regitra“ nesprendžia dėl jų turinio teisingumo.

„Tai suponuoja, kad arba Lietuvoje de facto taikoma kitų šalių praktika, kai vandeniliniai automobiliai priskiriami elektromobiliams, arba įvežant transporto priemones iš trečiųjų šalių ekspertinėse išvadose pateikiami netikslūs duomenys“, - teigė B. G. Urbonavičius.

Nepaisant kol kas kuklių skaičių, Klaipėdoje atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotelė žymi naujo etapo pradžią. Ar vandenilis taps reikšminga transporto kuro rūšimi Lietuvoje, priklausys ne tik nuo technologijų pažangos, bet ir nuo to, kaip greitai bus plečiama infrastruktūra bei kokį vaidmenį šioje srityje nuspręs atlikti valstybė skirdama paramą.