Smiltynėje turėtų atsirasti sekmadieninis tualetas

„Į eilę atsistojome 15.05 val., o kelte buvome 19.15 val., bėgome į tualetą kelte, tačiau jis neveikė dėl COVID-19“, - gamtinių reikalų nuotykiais grįžtant namo po savaitgalio Neringoje dalijosi kaunietė Aida. Anot jos, net juokinga stebėti, kaip iš kas antro automobilio žmonės bėga šlapintis į miškelį.

AB „Smiltynės perkėla“ pardavimo ir klientų aptarnavimo direktorius Darius Undžys netiki, kad žmonėms eilėje teko laukti daugiau nei 4 valandas. Jo duomenimis, eilėje žmonės sekmadienį praleido daugiausiai 1,5 valandos.

„Taip atsitiko, nes apie 16 val. prasidėjus lietui visi plūstelėjo namo“, - sako D. Undžys. Anot jo, ši problema paprastai aktuali sekmadieniais sezono pradžioje, kai žmonės dar nepripratę. Sezono metu paprastai didesnių spūsčių išvengiama, nes žmonės skambina į dispečerinę, seka tiesioginę transliaciją iš perkėlos ar naudojasi aplikacija telefone, kad, priklausomai nuo eilių prie kelto, galėtų pakoreguoti savo kelionės laiką.

„Yra žmonių, ypač su vaikais, kurie atsakingiau planuoja savo keliones“, - D. Undžys mano, kad daug kas priklauso ir nuo pačių keliaujančiųjų. Tačiau jis pripažįsta, kad biotualetas tikrai yra tik perkėlos teritorijoje prie pat įvažiavimo į keltą, o pačiame kelte dėl COVID-19 reikalavimų tualetas yra dažniau dezinfekuojamas, todėl tam tikrais momentais gali būti uždarytas.

„Suprantame, kad stovėdami eilėje žmonės tikrai neis pusės kilometro ar daugiau iki biotualeto, tačiau ten jau ne mūsų įmonės teritorija“, - sako D. Undžys.

„Negi Neringos savivaldybė negali pastatyti biotualeto? Mylime Klaipėdos kraštą, bet ar tai yra normalu?“ - klausė Aida.

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad apie šią problemą kalbėta jau prieš penkerius metus, tačiau, anot jo, kausimą turėtų spręsti Klaipėdos savivaldybė, nes Smiltynė yra uostamiesčio teritorija.

„Galėtume padovanoti biotualetą Klaipėdai, tačiau Neringai pačiai dabar labai trūksta pinigų, nes vėl turime mokėti už Neringoje griaunamus pastatus, šįsyk 700 000 eurų“, - ironizuoja D. Jasaitis. Jis mano, kad uostamiestis galėtų biotualetui skirti dalį pinigų, surenkamų apmokestinus automobilių stovėjimą Smiltynėje.

„Stovėjimas kainuoja nepigiai, įdomu, kiek surenka? Jei trūksta, galėtų apmokestinti ir stovinčius eilėje“, - pasiūlymą klaipėdiečiams turi D. Jasaitis.

Gelbės poilsiautojus

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas žada padėti Neringos kurorto svečiams.

„Jei eilės bus dažnesnės ir miškas gali nudžiūti“, - su humoru į problemą žvelgia V. Grubliauskas, tačiau iškart surimtėjęs sako, kad duos nurodymą atsakingiems žmonėms, nes klausimas tikrai nesunkiai išsprendžiamas.

„Reikia paskaičiuoti, kas labiau apsimoka - tualetą atvežti tik sekmadienį ar laikyti jį nuolat“, - sako V. Grubliauskas. Anot jo, aišku, reikės klausimą suderinti su Kuršių nerijos nacionaliniu parku.

Parko direktorė Aušra Feser sako, kad parko užduotis - užsiimti gamtos apsauga, ir ji nemano, kad tualetų nebuvimas žaloja gamtą. Tačiau jei Klaipėdos savivaldybė nuspręs statyti biotualetus, parkas neprieštaraus.

„Galima ir poroje vietų pastatyti, kelio zonoje“, - problemos nemato A. Feser.

„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad Klaipėdos savivaldybė tualetų klausimą Smiltynėje planuoja spręsti iš esmės. Jau kitais metais senas sovietines tupyklas Smiltynės paplūdimiuose planuojama pakeisti moderniomis konteinerinėmis.