Uostamesčio mamas subūrė kasmetinės mamų eitynės ,,Stipresnės kartu“

Renginį papildė ir bendra mamų mankšta, o po eitynių vyko diskusija apie emocinę mamų sveikatą. Joje dalyvavo psichologė, „Pokyčių namų“ įkūrėja Ignė Lukminė, Visuomenės sveikatos biuro atstovė, visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Brigita Abartytė bei Pagalbos moterims linijos padalinio Klaipėdoje vadovė Gintarė Diminskienė. Diskusijoje buvo kalbama apie emocinius sunkumus po gimdymo, pagalbos svarbą ir būtinybę laiku pastebėti ženklus, kad mamai gali būti sunku.

Viena iš renginio organizatorių, savanorė Nijolė Jokubauskienė pasakojo, kad į šios iniciatyvos organizavimą įsitraukė po to, kai prieš kelerius metus Lietuvoje įvyko tragedijos, palietusios neseniai pagimdžiusias mamas. 

Pasak jos, tuo metu pačiai auginant mažylį tapo sunku suvokti, kodėl visuomenė vis dar nemato sunkiosios motinystės pusės ir kodėl laiku nesulaukia paramos tie, kuriems jos labiausiai reikia. Taip ji prisijungė prie organizacijos „Mama mums rūpi“ ir pradėjo prisidėti prie renginių organizavimo.

 Pasak N. Jokubauskienės, svarbiausias šių eitynių tikslas – parodyti mamoms, kad jų savijauta yra normali ir teisėta. Ji pabrėžė, jog visiškai normalu jaustis pavargusiai dirbant atsakingą darbą visą parą, taip pat normalu prašyti ir sulaukti pagalbos. Organizatorės teigimu, moters organizmas po gimdymo išgyvena didžiulį virsmą – ne tik kūno, bet ir hormonų bei psichikos lygmenimis, todėl ir emocijų spektras šiuo laikotarpiu yra labai platus. 

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad renginio žinutė skirta ne vien mamoms, bet ir visuomenei. Anot jos, tėčiai, artimieji ir draugai dažnai pirmieji gali pastebėti, jog mamai sunku, todėl jų parama tampa itin svarbi. Kartais pagalba gali būti visai paprasta – užleisti vietą eilėje, padėti įkelti vežimėlį, parnešti pirkinius ar tiesiog nusišypsoti. Tokios, atrodytų, mažos smulkmenos mamai gali tapti labai reikšmingu palaikymo ženklu.

Renginį organizuojančios VšĮ „Mama mums rūpi“ atstovė Asta Petraitienė sako, kad tokie susibūrimai Klaipėdai reikalingi todėl, kad motinystė vis dar pernelyg dažnai romantizuojama, o tikrieji emociniai ir fiziniai sunkumai lieka nematomi. Pasak jos, daug mamų po gimdymo lieka vienos su kūdikiu ir visa kasdiene buitimi, nors tuo metu išgyvena vieną didžiausių fizinių ir psichologinių pokyčių gyvenime. Tokiais atvejais krūvis vienam žmogui tampa tiesiog per didelis. 

A. Petraitienės teigimu, eitynės padeda mamoms išeiti iš izoliacijos ir pajusti, kad jos nėra vienos. Ji akcentavo, kad renginio formatas sąmoningai pasirinktas lengvas ir neįpareigojantis: pasivaikščiojimas gryname ore, bendravimas, edukacijos ir informacija apie pagalbos galimybes. Anot jos, tokio tipo renginiuose susijungia keli svarbūs dalykai – judėjimas, bendruomeniškumas, savijautos normalizavimas ir žinojimas, kur kreiptis, jei prireiktų pagalbos.

Mamų nuomone, visuomenė nepakankamai kalba apie mamų, moterų psichinę sveikatą, tačiau tokie renginiai pasak jų, padeda: ,,Tikrai nepakankamai kalba. Tokie renginiai parodo, kad reikia apie tai kalbėti“,- teigia mama Giedrė. Pasak mamų, pagrindiniai iššūkiai su kuriomis susiduria yra savęs praradimas, užsidarymas namie, įvairios baimės: ,,Tu galvoji, ar tu gera mama. Ar tu viską teisingai darai. Nes, savaime suprantama, esi pavargus, namai – bardakas, ir tu gal ne viską spėji Bet visa tai nekeičia fakto, kad tu esi mama“,- sako mama.  

Kalbėdama apie mamas, kurios šiuo metu tyliai išgyvena emocinius sunkumus, A. Petraitienė sakė, kad joms pirmiausia reikia išgirsti vieną paprastą žinią: su jomis nėra „kažkas negerai“. Jos žodžiais, motinystė gali būti ir labai graži, ir labai sunki vienu metu. Galima mylėti savo vaiką ir tuo pat metu jaustis pavargusiai, jautriai, nerimastingai ar vienišai. Ji taip pat pabrėžė, kad moterys neturėtų visko atlaikyti vienos, o pagalba dažnai prasideda nuo nedidelių žingsnių – pokalbio su kita mama, išėjimo pasivaikščioti ar prisipažinimo artimiesiems, kad šiuo metu yra sunku.

A. Petraitienė taip pat atkreipė dėmesį į tėčių vaidmenį. Ji sakė, kad nors dalis šiuolaikinių tėčių aktyviai dalijasi buitimi ir vaikų priežiūra, vis dar yra šeimų, kur didžioji našta tenka mamai. Todėl šiemet daug dėmesio skiriama ir tėčių įsitraukimui, siekiant parodyti, kad rūpinimasis šeima nėra vien tik moters atsakomybė. Ir iš tiesų, renginyje dalyvavo ne tik mamos, kaikurias atlydėjo jų palaikantys vyrai. Tėtis Adomas sako, kad motinystė ir tėvystė yra sunkus darbas neapseinantis be iššūkių. 

Pasak vyro, kai išvysta dukrytės šypsena, visas tas sukus darbas atsiperka. O iš Indijos kilęs tėtis, vardu Heynce saraf teigia, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visose Vakarų valstybėse apie mamų psichinę sveikatą nėra kalbama: ,,Mano šalyje, Indijoje, mes labai rimtai žiūrime į mamas, ypač naujas mamas. Ir kalbame apie tai, per ką jos eina. Bet pastebėjau, kad Lietuvoje ir visuose Vakarų šalyse apie mamų būkle nelabai kalbama.“ (Versta iš anglų kalbos)

Panašu, kad renginys pateisins organizatorių lūkesčius: ,, Vienas iš didžiausių mano lūkesčių būtų, kad mamos susiburtų, užsimegztų mamiškos draugystės“,- teigė N. Jokubauskienė. Kalbintos eitynių dalyvės atviravo, kad viena iš priežaščių, kodėl atėjo į mamų eitynes, buvo noras rasti tuo pačiu keliu einančiu mamų: ,,Atėjau norėdama rasti mamyčių bendraminčių, kurios būtų tam pačiam kely“,- sako mama Jūratė. ,,Atėjau susipažinti su naujais žmonėmis ir pasivaikščioti gryname ore“, - teigia mama Giedrė. ,,Nelabai tūrėjau lūkesčių šitam renginiui, atėjau pasižiūrėti, kaip čia viskas atrodo, bet nenusivyliau“,- atvyrauja mama Indrė.

 Klaipėdoje vykusios mamų eitynės jau ketvirtą kartą priminė, kad motinystė nėra vien tik gražūs vaizdai socialiniuose tinkluose. Tai ir didžiulis pokytis, nuovargis, atsakomybė, kuriems įveikti kartais reikia ne patarimų, o paprasto žmogiško palaikymo. Būtent tokią žinutę šiemet ir nešė šis renginys – kad stipresnės mamos yra tada, kai jos nėra paliekamos vienos.

Jei Jums reikalinga emocinė pagalba, galite kreiptis šiais numeriais:

• Pagalbos moterims linija – 0 800 66 366
• Krizinio nėštumo centras – +370 603 57 912
• Skubi pagalba – 112