Uostamiesčio aukštosios mokyklos jau laukia būsimų pirmakursių (1)

Birželio 1 dieną startavo bendrasis priėmimas į šalies universitetus ir kolegijas. Klaipėdos regiono aukštųjų mokyklų vadovai tikino, jog kalbėti apie konkrečius būsimųjų studentų skaičius dar anksti, tačiau pirmakursių tikisi sulaukti ne mažiau nei pernai.

Klaipėdos regiono aukštųjų mokyklų vadovai teigė, kad studijų programos kiekvienais metais yra tobulinamos ir atnaujinamos, tad būsimiems pirmakursiams uostamiestyje siūloma itin aukšta studijų kokybė.

„Šiemet pagal nustatytas tvarkas Studijų kokybės vertinimo centras jau įvertino penkias Klaipėdos valstybinės kolegijos studijų programas. Rezultatai - labai geri, programos akredituotos maksimaliam 7 metų laikotarpiui. Tai įrodymas, kad tarptautiniai ekspertai vertina mus labai gerai“, - sakė Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė.

Klaipėdos valstybinė kolegija šiemet būsimiems studentams pasiūlys ir atnaujintas patalpas bei tris naujas laboratorijas.

„Pas mus daugiausia stojančiųjų yra į sveikatos mokslų programas. Kadangi sveikatos mokslų studijų programų paklausa auga, skiriame tam didelį dėmesį. Šiuo metu jau baigiame Bijūnų g. fakulteto renovaciją ir slaugos studijų programa kartu su inžinerinių studijų programomis bus vykdomos Technologijų fakultete. Keisis ne tik pati pastato išvaizda, bet bus įkurtos ir trys laboratorijos - išmaniosios slaugos laboratorija, išmanaus namo laboratorija ir maisto saugos laboratorija. Tikimės, kad jos padės sustiprinti praktinį studentų pasirengimą“, - dėstė G. Markvaldienė.

Ne vieną studijų programą atnaujino ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Pasak šios aukštosios mokyklos direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai Rimos Mickienės, šioje mokykloje stiprinamas inžinerinis parengimas ir inžinerinės studijų programos, kokių nėra kitose aukštosiose mokyklose.

„Laivų energetinių įrenginių eksploatavimo studijų programoje įsteigėme laivų energetinių įrenginių ir korpusų remonto specializaciją. Ji parengta bendradarbiaujant su AB Vakarų laivų gamykla. Tikimės pritraukti studentų, kurie būtų jūrų laivų specialistai, bet dirbtų krante. Tuo suinteresuoti ir mūsų socialiniai partneriai“, - pasakojo R. Mickienė.

Praėjusiais metais Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirmą kartą vykdė tarptautinių studentų priėmimą ir sulaukė 30 užsienio studentų. Šiemet studentų iš užsienio tikimasi dar daugiau, tačiau dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos ir nuotolinio mokymosi, R. Mickienės teigimu, neramina mūsų šalies abiturientų brandos egzaminų rezultatai.

"Didelių vilčių nesuteikia nuotolinis ugdymas, jau pernai buvo prasti rezultatai, tai baiminamės dėl abiturientų pasirinkimo.

Klaipėdos regionas save pristato kaip ieškantį talentų inžinerinėse kryptyse, tačiau bijome, kad bus mažesnis pageidavimas stoti į inžinerines studijas, nes matematika ir fizika yra sudėtingos disciplinos, ir bijau, kad absolventai gali pasirinkti nelaikyti vadinamųjų sunkių dalykų.

Tačiau Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla bet kokiu atveju siūlo realią, konkrečią veiklos sritį, profesinę veiklą, kuri yra paklausi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, galimybę žmonėms dirbti ir uždirbti daug didesnį atlyginimą, tačiau gyventi Lietuvoje, kurti gerovę sau ir savo šeimai", - sakė R. Mickienė.

Orientuojasi į tarptautiškumą

Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas pasakojo, jog universitetas orientuojasi į tarptautiškumą, tarptautines studijas ir itin aukštą studijų kokybę.

"Šiuo metu pagal reitingus esame antrasis tarptautiškiausias universitetas Lietuvoje. Per visus universiteto egzistavimo metus praėjusiais metais į studijų programas priėmėme daugiausiai užsienio studentų.

Mes esame ir Europos universitetas, kartu su dar penkiomis Europos aukštosiomis mokyklomis partnerėmis priklausome pažangiam ir ambicingam konsorciumui „EU-Conexus“, kurio lyderis - Prancūzijos universitetas.

Priklausymas Europos universitetui reiškia ne tik naujas galimybes studentams, akademiniams darbuotojams, bet ir tai, jog bus gerinama aukštojo mokslo kokybė ir didinamas patrauklumas, tad įstojus į Klaipėdos universitetą realiai galima studijuoti ir Prancūzijos ar Vokietijos universitetuose. Kartais sakoma, jog studentai išvažiuoja studijuoti į užsienį dėl geresnės studijų kokybės, bet visa tai galima gauti ir čia, Klaipėdoje", - apie universiteto tarptautiškumą kalbėjo Klaipėdos universiteto rektorius.

Jo teigimu, bendros programos, partnerystės su užsienio universitetais pritraukia žinomus dėstytojus, kurie dėsto visoje Europoje. Tad uostamiesčio universitete derinamos mišrios studijų programos, kad pandemijos metu būtų galimybės atlikti ir laboratorinius darbus.

Keliasi į naują vietą

Socialinių mokslų kolegijos direktorė Viktorija Palubinskienė pasidžiaugė, kad būsimus pirmakursius kolegija pasitiks net su keliomis naujienomis. Viena iš jų - naujas pastatas Liepų g., kuris bus pritaikytas patogiam ir inovatyviam studentų mokymuisi.

„Nuo rugsėjo 1 d. paskaitos vyks naujame pastate, o netoliese yra kuriamas ir Skaitmeninių inovacijų centras, vienintelis toks visame Vakarų regione. Socialinių mokslų kolegija yra to centro narė. Mes dalyvaujame projekte, tad turime visas galimybes prisijungti prie visų veiklų, nes net ir fiziškai esame šalia“, - sakė V. Palubinskienė.

Studentus Socialinių mokslų kolegija ketina pritraukti pasiūlydama ir dvi naujas studijų programas - strateginio dizaino programą ir bendrosios praktikos slaugos studijų programą.

"Strateginio dizaino studijų programa orientuota į tam tikrą strateginį mąstymą, produktų dizaino kūrimą, o šios kompetencijos tikrai labai svarbios dabartinėms pramonės įmonėms, organizacijoms.

Didelė naujiena ir tai, jog gavome leidimą vykdyti bendrosios praktikos slaugos studijų programą, o Studijų kokybės vertinimo centro ekspertai ją tikrai labai palankiai įvertino.

Tai labai atsakinga profesija, turime pasirašę sutartį su Klaipėdos regiono didžiausiomis gydymo įstaigomis, jog studentai galėtų atlikti praktiką, bei susirinkome tikrai stiprių dėstytojų kolektyvą", - džiaugėsi V. Palubinskienė.

Taip pat, pasak V. Palubinskienės, stojantysis, kuris dar mokosi mokykloje ir neturi brandos atestato, turi galimybę pasirašyti sąlyginę studijų sutartį ir taip užsitikrinti studijų vietą kolegijoje.

„Tai reiškia, kad mes įvertiname mokinio motyvaciją studijuoti, o jis įsipareigoja įvykdyti minimalius reikalavimus, kurie numatyti pagal mokslo ir studijų įstatymą ir, remiantis motyvacija, noru studijuoti, mes pasirašome sutartį. Tuomet asmuo gali ramiai laikyti brandos egzaminus žinodamas, kad jei jis pasieks minimalius reikalavimus, galės studijuoti mūsų kolegijoje. Užsienyje tokia praktika yra vykdoma ir taip priimami studentai į žymiausias aukštąsias mokyklas“, - dėstė V. Palubinskienė.

Tikisi ne mažiau nei 200 pirmakursių

LCC tarptautinis universitetas yra Šiaurės Amerikos akademinio stiliaus, tad turi ir kitokią priėmimo į universitetą tvarką nei dauguma Lietuvos universitetų. Priėmimas į LCC tarptautinį universitetą vykdomas išankstiniu metu kandidatams pateikiant dokumentus tiesiogiai LCC tarptautinio universiteto Priėmimo komisijai. Šiuo metu universitetas jau priėmė 264 užsienio ir 14 lietuvių studentų.

"LCC tarptautinio universiteto tikslas - priimti bent 25 proc. pirmo kurso studentų iš Lietuvos ir 75 proc. užsieniečių, tad labai tikimės, kad studentai ir toliau aktyviai rinksis LCC ir bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu.

Šiuo metu universiteto Priėmimo skyrius jau yra priėmęs 264 užsienio studentus (iš Vokietijos, Hondūro, Japonijos, Kinijos, Indonezijos, Nepalo, Indijos, Mongolijos, Filipinų, Šri Lankos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų pasaulio šalių) ir 14 lietuvių", - pasakojo LCC tarptautinio universiteto Koorporacinės komunikacijos ir rinkodaros strategijos vadovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.

Šiemet, anot pašnekovės, LCC siūlomos programos bus papildytos naujais dalykais, kurie stiprins studentų skaitmeninį raštingumą.

„Pagrindinis LCC propaguojamo vakarietiškojo artes liberales mokymo principas - teikti platų išsilavinimą, skiepyti krikščioniško gyvenimo vertybes, lavinti jaunimo bendrąją erudiciją, saviraišką, siekiama ugdyti aktyvias, doras ir sąžiningas asmenybes, gebančias prisitaikyti prie nuolat kintančių visuomenės poreikių. Studentams suteikiama galimybė pasirinkti įvairias disciplinas patiems. Kiekvienas gali susikurti savo studijuojamų dalykų tvarkaraštį individualiai, pasirinkdamas atskiras paskaitas, atitiksiančias akademinius ir profesinius tikslus. Dėl šios priežasties studijuodami vieną studijų programą dažnai jaunuoliai įgyja įgūdžių ir iš kitų studijų programų“, - tikino I. Rotautaitė-Pukenė.

Informacija Norintieji stoti į aukštąsias ir profesines mokyklas kviečiami teikti prašymus per bendro priėmimo sistemą www.lamabpo.lt. Priėmimą sudaro du etapai: pagrindinis ir papildomas. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti iki rugpjūčio 5 d. Šio etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 9 d. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 12 d. Nuo rugpjūčio 13 d. iki rugpjūčio 16 d. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime, o kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 20 d. Valstybės lėšomis šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių: 8,4 tūkst. į universitetus, 4,3 tūkst. į kolegijas.

Raktažodžiai
Galėtų kolegija ir bendrabučio vaizdu centre pasirūpinti, pastatas kaip vaiduoklis, rūdim apėjęs, negi perdažyti neįmanoma? Atrodo tikrai baisiai. Jūrų technikos fakultetas irgi pobaisis. Gi centras, reikėtų tvarkytis kažkaip, gal ir studentų labiau seksis pritraukti.
ech, 2021-06-03 11:28
Sidebar placeholder