Žvilgsnis iš šalies: neįtikėtinas Klaipėdos progresas

„Pasikeitimai - kaip diena ir naktis. Klaipėda tada nebuvo ta vieta, į kurią norėtumėte atvykti, senamiestis nebuvo toks gražus, kaip dabar - turistų traukos vieta, kurioje geras “Airbnb„ kainuoja daug pinigų“, - interviu „Vakarų ekspresui“ sakė P. Obi.

Svečio teigimu, gerųjų pokyčių nepastebėti neįmanoma, profesoriaus vertinimu, jiems daugiausiai įtakos darė švietimas, žmonių smalsumas bei narystė Europos Sąjungoje.

Įdomu tai, kad 1995 metais Klaipėdoje pirmą kartą apsilankęs amerikietis tuomet irgi trumpai kalbėjosi su „Vakarų ekspresu“, tačiau tuomet vietiniams gyventojams buvo labiau įdomesnis dėl savo odos spalvos nei žiniomis.

„Tiesą sakant, tuo metu aš tikriausiai buvau vienintelis juodaodis, kurį žmonės kada nors matė, nes visur, kur vaikščiojau, žmonės išeidavo į mane pažiūrėti. Kai kurie seni žmonės net norėdavo mane paliesti.

Niekas nekalbėjo angliškai, tik lietuviškai ir rusiškai. Dabar žmonės angliškai čia kalba lyg patys būtų iš Amerikos… Tokia transformacija mane stulbina", - kalbėjo finansų profesorius, praeityje ne vieną Lietuvos įmonę konsultavęs, kaip nuo socializmo kuo sklandžiau pereiti prie rinkos ekonomikos.

Spalio pradžioje Klaipėdoje įvykusioje Lietuvos verslo kolegijos organizuotoje mokslinėje konferencijoje „Tvarus regioninis vystymasis: iššūkiai ir sprendimai ateičiai“ P. Obi skaitė pranešimą apie skaitmeninio turto galimybes, kuriomis galėtų naudotis valstybinio kapitalo valdytojai.

Profesoriau, kada ir kokie keliai Jus atvedė į Klaipėdą?

Sakyčiau, kai tai dešimtas mano vizitas čia, pirmą kartą apsilankiau 1995-aisiais, tada irgi turėjau garbę ir privilegiją duoti interviu „Vakarų ekspresui“. Pirmuosius vizitus finansavo JAV vyriausybė, visi jie susiję su švietimu. Dirbau kviestiniu profesoriumi Klaipėdos universitete, padėjau rengti jų verslo - konkrečiai finansų - studijų programas, o vėliau dirbau finansų konsultantu su vietinėmis įmonėmis.

Konsultavau valstybines Lietuvos įmones apie privatizacijos procesą - kaip nustatyti įmonės vertę, darbuotojų draudimo programų kūrimą. Dirbau ne tik regione, bet ir kitur Lietuvoje.

Kaip Jums, atvykusiam iš Vakarų, tuo metu atrodė Nepriklausomybę ką tik atgavusi Lietuva? Kaip visiškai nauja rinka ar kaip visiška netvarka?

Man tai buvo gera mokymosi patirtis, nes tuo metu nebuvo Lietuvoje nusistovėjusios laisvosios rinkos ekonomikos, šalis vis dar buvo perėjimo nuo socialistinės valdymo ir ekonomikos formos prie laisvosios rinkos ir kapitalistinės ekonomikos formos procese.

Nebuvo daug privataus verslo - viešbučiai, kuriuose gyvenome, buvo valdomi valstybės. Daugelis valstybinių parduotuvių vadinosi „Parduotuvė“, net restoranai irgi priklausė Vyriausybei. Įdomu, kad studentai, su kuriais dabar susitinku Lietuvoje, stebisi, kai aš jiems tai pasakoju.

Matyt, kad turite pakankamai duomenų palyginti progresą, pasiektą per 30 metų. Kaip jį apibūdintumėte?

Daug žmonių man užduoda šį klausimą tiek čia, Lietuvoje, tiek Amerikoje - ypač mano kolegos universitete. Ir mano atsakymas jiems yra labai paprastas: pasikeitimai - kaip diena ir naktis. Klaipėda tada nebuvo ta vieta, į kurią norėtumėte atvykti, senamiestis nebuvo toks gražus, kaip dabar - turistų traukos vieta, kurioje geras „Airbnb“ kainuoja daug pinigų.

Galiu įvardinti penkis svarbiausius pokyčius, kurie įvyko nuo 1995 metų. Ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Pirma, pagerėjo kelių tinklas ir jų kokybė. Antra, greita lietuvių integracija į Europos Sąjungą. Man tas greitis tiesiog neįtikėtinas. Pirmą kartą čia atvykęs visur vaikščiojau su vertėju, nes niekas nekalbėjo angliškai, tik lietuviškai ir rusiškai. Dabar žmonės angliškai čia kalba lyg patys būtų iš Amerikos… Tokia transformacija mane stulbina.

Trečia - jūsų ekonomikos sukurtas turtas. Trijų milijonų gyventojų šalis, kuri dar labiau sumažėjo dėl migracijos, greitai pakilo į aukštesnių vidutinių pajamų šalių gretas. Dabar Lietuvos BVP vienam gyventojui yra aukštesnis nei 25 tūkst. eurų (32 tūkst. eurų. - Autor. past.), o dešimtajame dešimtmetyje buvo apie du tūkstančius (1995 m. - 1922 eurai; Autor. past.).

Ketvirta, neįmanoma nepastebėti kylančios žmonių gyvenimo kokybės - namai, automobiliai ir visi tie maži gyvenimo aspektai, apibrėžiantys kokybę, yra nuostabūs.

Penkta - švietimo kokybė. Ją galiu lyginti su 75 valstybėmis, kurių universitetuose aš dirbau kviestiniu profesoriumi. Manau, kad jis yra labai svarbus kalbant apie sparčiai besivystančią Lietuvos ekonomiką.

Šįkart į Klaipėdą atvykote skaityti pranešimo apie skaitmeninį turtą, finansus. Kuo jis toks svarbus, kad ryžotės dėl to skristi iš Amerikos?

Savaime suprantama, kad šiuolaikinė ekonomika dabar grindžiama skaitmenizacija: prekių ir paslaugų pardavimas, pinigų judėjimas, finansinės operacijos persikėlė į skaitmeninę erdvę, kuriama tam reikiama infrastruktūra, blokų grandinės technologija grindžiama decentralizuotų finansų (DeFi) sistema, kuri jau naudojama ne tik kriptovaliutų operacijoms tvirtinti, bet ir plečiama į kitas pramonės šakas.

Įtariu, kad tie, kurie dabar neperpras šios transformacijos, šiandien dar labiau spartinamos dirbtinio intelekto, ateityje liks nuošalyje.

Šios permainos daro įtaką finansų vaidmeniui pasaulinėje erdvėje, tai aš ir noriu paaiškinti. Apie dirbtinio intelekto vaidmenį šiuose procesuose, kaip integruoti kriptovaliutą į tradicines investicijas, kurios gali padėti kaupti turtą, vyriausybės reguliavimą.

Be abejonės, kad tokios permainos atveria daug galimybių, bet su jomis susiję ir daug pavojų.

Nėra inovacijų be pavojų, dėl to atsiranda valstybinis reguliavimas, kuris apima kibernetinį saugumą. Kriptovaliutos ir dirbtinio intelekto traukinys jau pajudėjo, patinka tai žmonėms ar ne, šie dalykai toliau vystysis ir augs. Visi žmonės, kurie dalyvauja šiame procese, jums patvirtins, kad didžiausia nežinomybė yra susijusi su dirbtinio intelekto galimybėmis ateityje, ypač kai jis bus integruotas į skaitmeninę erdvę, o tai jau vyksta.

Bet tai gali lemti ir didžiulę priklausomybę vieniems nuo kitų, o drugelio sparnų virptelėjimas vienoje pasaulio pusėje gali sukelti griūtį kitoje. Sutinkate?

Tai vyksta dėl globalizacijos - nesvarbu, ar gera, ar bloga, viskas sukelia domino efektą: sprendimai Europos Sąjungoje ar karas Ukrainoje. Skaitmeniniai finansai irgi yra globalūs, o valstybės turi būti greitos priimant ir sprendžiant iššūkius šioje srityje.

Prieš 30 ar 20 metų mes net nedrįsome lygintis su JAV, tačiau ar dabar galime ieškoti panašumų?

Mano atsakymas - daugiau panašumų, išskyrus vieną aspektą: žemas arba nulinis nusikalstamumas Europoje. Šis aspektas JAV išskiria iš kitų išsivysčiusių pasaulio šalių, Amerikoje dėl to galėtume padirbėti daugiau. Manau, kad labiausiai didelį nusikalstamumą lemia teisė turėti ir nešiotis ginklus, tai atveria galimybes smurtui: žmonės pyksta, praranda savitvardą...

© Žinutė 1995 metų „Vakarų eksprese“ apie Klaipėdoje apsilankiusį P. Obi.

O, atmetus aukštą nusikalstamumą, kalbant apie gyvenimo kokybę, yra labai daug panašumų, beveik tas pats, jeigu lyginsime eilinių žmonių gyvenimus - ir vienur, ir kitur jie gali sau leisti įsigyti automobilius, mėgstamo maisto, drabužių, tik tam išleidžia skirtingas sumas.

Aišku, yra atotrūkis pagal BVP dalį vienam gyventojui, JAV šis rodiklis yra aukštesnis.

Vienoje iš savo knygų aiškinate, kad sėkmingo gyvenimo siekiančiam žmogui reikia keisti gyvenimo būdą, o ar galima šias Jūsų įžvalgas taikyti valstybėms?

Taip, knyga skirta žmonėms, siekiantiems finansinės nepriklausomybės, o tam, mano nuomone, reikia tam tikrų aplinkybių. Pirmiausiai - mokytis, nesvarbu - teorinių ar techninių žinių, kitaip tariant, turite sugebėti arba įdarbinti savo smegenis, arba savo rankas.

Taip pat reikia pripažinti, kad esame atsakingi ne tik už savo, bet ir kitų gerovę, priešingu atveju turėsite susiskaldžiusią visuomenę, kurioje kiekvienas žiūri tik sau. Tai skamba kaip filosofinis teiginys, tačiau darbas kitų labui verčia visuomenę augti ir vystytis arba žlugti. Turime mokėti mokesčius, jeigu norime gerų kelių ir turėti švarų geriamąjį vandenį, geras mokyklas. 

Visi šie dalykai yra individualaus indėlio į visuomenės gerovę produktas. Gyvenant tik sau visuomenės augimo niekada nebus, ir mes turime tokių pavyzdžių Afrikoje bei Lotynų Amerikoje.

Reikia gyventi pagal savo išgales, ir ši taisyklė galioja ne tik atskiram žmogui, bet ir valstybėms. Trijų milijonų gyventojų šalis, kuri dar labiau sumažėjo dėl migracijos, greitai pakilo į aukštesnių vidutinių pajamų šalių gretas.

Trečią sėkmingo gyvenimo elementą vadinu ekonominiu konservatyvumu, tai reiškia, kad reikia gyventi pagal savo išgales, ir ši taisyklė galioja ne tik atskiram žmogui, bet ir valstybėms.

Tiesą sakant, Rytų Europos, įskaitant Lietuvos, fiskalinė politika yra griežta, o Vakaruose turime bėdų. Pažiūrėkite į Prancūziją - jau trečia vyriausybė per penkerius metus, nes nesugebama išspręsti skolos klausimų, nėra disciplinos, išleidžiama daugiau nei uždirbama. 

Tačiau ten kyla ginčai dėl pensinio amžiaus didinimo iki 64 metų! Kai mes, amerikiečiai, į pensiją galime eiti nuo 70-ies ir dėl to nesiskundžiame, daug žmonių net ir sulaukę tokio amžiaus toliau dirba.

Individų sprendimai gali transformuoti visuomenę, o mano knyga skirta suprasti, kaip žmonės turėtų keisti savo gyvenimus norėdami būti finansiškai nepriklausomi.

Kaip manote, ar Jūsų žinutė buvo išgirsta? Juk neatrodo, kad žmonės ėmė atsakingai kontroliuoti savo finansus?

Nebūtų ligonių, nebūtų ir gydytojų, tiesa? Aš nebūčiau rašęs tos knygos, jeigu tam nebūtų priežasties. Nemanau, kad esu labai įtakingas Amerikos visuomenėje, bet po knygos išleidimo gavau kvietimų į įvairius forumus, mažuose ratuose mano argumentai girdimi žmonių, o poveikis valstybiniu lygiu būtų iššūkis.

Nors pokyčių reikėtų. JAV universitetų absolventai mokslus dažnai baigia su 35 tūkst. dolerių skola, kai Europoje daugelis studentų mokosi arba nemokamai, arba palyginti už nedidelį mokestį, nes valstybė juos remia. Amerikoje universitetinio švietimo nėra, nors išsilavinimas ir sąmoningi piliečiai yra klestinčios visuomenės pamatas, tad juos reikėtų remti panaudojant dalį mokesčių lėšų.

O jeigu turėtumėte galimybę ką nors patarti Klaipėdos ar Lietuvos valdžiai, ką patartumėte?

Mano patarimas bet kokiu atveju būtų grindžiamas finansiniu konservatyvumu.

Pasaulis yra globalus, o Klaipėdai ir Lietuvai būtina integruotis į didesnes visuomenes, rinkas - tik taip ji gali gauti naudos, kai vietiniai žmonės galės konkuruoti už savo miesto ar valstybės ribų. Tai konkurencijai žmogų paruošia švietimas, todėl vietinės mokslo įstaigos turėtų būti geresnės ar bent ne žemesnio lygio nei dabar - šią politiką būtina tęsti.

XXI amžiuje pasaulis juda skaitmenizacijos kryptimi, o kai kurie žmonės bijo dirbtinio intelekto. Tačiau protingi žmonės supranta, jog naujos technologijos visada kelia nerimą, bet bėgant laikui jos tampa pagalbininkės ir suteikia pranašumų, lemia aukštesnę gyvenimo kokybę, kai luditai bandė naikinti tas technologijas.

Nebijokite jų.

Valdžia, ar tai būtų vietos, ar nacionaliniu lygmeniu, turėtų ruošti lietuvius ateičiai. O ateityje - skaitmenizacija, kurios priėmimas gali padėti mums tapti geresniems.

Dėkoju už pokalbį.