2025-ieji Klaipėdoje: agresyvus kultūrinis atsinaujinimas, užsimezgusi senamiesčio transformacija ir metų žmogus

Svarbiausius besibaigiančių metų įvykius Klaipėdoje apžvelgiantis „Vakarų ekspresas“ primena, kad visus metus vykę renginiai grąžino prieš 420 metų gimusį poetą į miestą, o miestą - į poeto kūrybos šviesą.

Nuo šių metų Klaipėdos istoriją ir mena jau ne tik S. Dacho „Taravos Anikė“, bet ir atstatytas Didysis Klaipėdos pilies bokštas.

Klaipėdos pilis

S. Dachas savo vaikystėje matė Klaipėdos pilies didybę, o nuo šiol ir visiems laikams miesto istorinę dvasią sugrąžino atstatytas Didysis pilies bokštas bei planai atstatyti visą pilį. Lapkričio 14 dieną oficialiai duris klaipėdiečiams atvėręs Pilies bokštas - naujas kultūros ir istorijos traukos taškas miesto širdyje. „Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas - tai vienas reikšmingiausių mūsų miesto istorinių objektų, kuris liudija Klaipėdos, kaip uostamiesčio ir strateginės vietovės, ištakas. Šiandien esame tvirtame piliavietės atkūrimo kelyje“, - kalbėjo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Nacionalinė premija

Tarp Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų šiemet - ir klaipėdietis poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas, Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas. Maždaug 56 tūkst. eurų siekianti premija yra aukščiausias šalies kultūros įvertinimas. „Radikaliai niekas nesikeičia. Žmonės man vis dar įdomūs, man įdomu juos stebėti, ieškoti bendrumų, universalumo, kuris būdingas visiems, o ne vienam atskirai paimtam individui. <...> Berods tris kartus buvau nominuotas. Praėjusiais metais situacija buvo visai absurdiška - televizija paskelbė, žmonės pradėjo skambinti ir sveikinti. Iš pradžių sutrikau, paskui, aišku, supykau. Bet ką darysi - visko gyvenime nutinka“, - interviu „Vakarų ekspresui“ sakė G. Grajauskas.

Kultūrininkų streikai

Tik savaitę Lietuvos kultūros ministro poste išbuvęs „Nemuno Aušros“ deleguotas Ignotas Adomavičius išprovokavo kultūros bendruomenės streikus. Nuo sostinės kilusi kultūrininkų pasipiktinimo banga atsirito ir į Klaipėdą. „Kultūra mus įkvepia, augina ir suteikia drąsos. Kultūra mus jungia kaip jėga, branda ir atsakomybė“, - spalio 5 dieną skambėjo kultūros darbuotojų manifestas įspėjamojo streiko metu Teatro aikštėje.

„Kultūra yra visur: mūsų miestuose, miesteliuose, kaimuose, vienkiemiuose. Kultūra įprasmina mūsų ateitį. <...> Mes stojame prieš panieką, melą ir chaosą, mes garsiai pasisakome už laisvę ir demokratiją. Tai gali būti paskutinis kartas, kai streikuojame dėl Lietuvos, tai gali būti paskutinis kartas, kai kuriame ir buriamės laisvi“, - manifesto tekstą skaitė Klaipėdos dramos teatro aktorius Rimantas Pelakauskas.

Tačiau ne visi kultūros darbuotojai tam tekstui pritarė arba skirtingai suprato žodį „laisvė“ - Klaipėdos dramos teatre lapkričio 5-ąją skandalingai pasibaigė spektaklio „Ričardas III“ repeticija, kurios metu režisierius Artūras Areima panaudojo smurtą prieš vieną iš aktorių, dėl to į teatrą buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Vėliau režisierius atsiprašė, teigė, kad toks elgesys - nepateisinamas, tačiau Klaipėdos dramos teatras bendradarbiavimą su juo nutraukė. Spektaklio premjera neįvyko.

Taip jau sutapo, kad šis incidentas įvyko po to, kai Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigas, pasibaigus antrajai kadencijai, paliko dešimtmetį jam vadovavęs Tomas Juočys. Metams besibaigiant naujo vadovo teatrui Kultūros ministerija dar nespėjo išrinkti.

Daugėja gyventojų

Šie metai pasižymėjo ir nauja tendencija - per kelis dešimtmečius dėl kokybiško būsto trūkumo už miesto ribų išsikėlę klaipėdiečiai po truputį pradeda grįžti į Klaipėdą. Registrų centro duomenimis, miestas yra vienas iš šalies regionų, kuriuose gyventojų skaičius auga labiausiai. Šių metų pradžioje Klaipėdoje gyveno beveik 171 tūkst. gyventojų, kai 2022 metais jų buvo beveik 166 tūkst.

Uostamiestyje 2025-ųjų pradžioje gyveno 87,7 tūkst. moterų - 5 tūkst. daugiau nei vyrų, daugiau nei 100 tūkst. gyventojų yra 50 metų ir jaunesni.

Statybų bumas

2025 metai tapo lūžio tašku, kai į Klaipėdą grįžo statybų bumas. Įvairiais skaičiavimais, metų pabaigoje uostamiestyje buvo apie 900 naujai pastatytų, bet dar neparduotų butų. Tokio masto statybų bumo nebuvo nuo 2008-2009 metų. Džiugina tai, kad statomi ne tik nauji kvartalai šiaurinėje miesto dalyje, bet ir atgimsta ilgus metus merdėjusios bei apleistos teritorijos miesto centre. Nauji pastatai jau stovi sudegusio buvusio „Baltijos“ kino teatro teritorijoje, taip pat istorinio „Salamander“ pastato vietoje.

Pradėta istorinio buvusio teismų pastato Jūros gatvėje 1 rekonstrukcija, įsibėgėja „Memelio miesto“ ir „Bastionų namų“ kvartalų statybos. Šiemet pradėta ir pirmųjų dviejų namų statyba „Trinyčių rezidencijos“ projekte. Visų projektų išvardyti neįmanoma, tačiau Klaipėdoje akivaizdus NT rinkos bumas.

Naujas kruizinių laivų terminalas

Klaipėdos uoste šiemet pradėtas statyti naujas Kruizinių laivų terminalas. Per mažiau nei trejus metus greta Žiemos uosto atsirasiančios krantinės ne tik atvers naujas galimybes uostui, bet ir taps klaipėdiečių traukos vieta.

„Šis terminalas yra daugiau nei infrastruktūra, padėsianti pritraukti kruizinius laivus - tai investicija į ateitį. Modernus ir šiuolaikiškas terminalas trauks tiek turistus, tiek klaipėdiečius. Norėsis čia būti, grožėtis, leisti laisvalaikį ir galbūt net kurti darbo vietas“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Uosto direkcijai patikėjimo teise priklausančiame sklype įrengiant naująjį Kruizinių laivų terminalą rekonstruojamos esamos ir statomos naujos krantinės, o pastačius terminalą jame atsiras vandens pusę atveriantis amfiteatras, pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio zonos, vietos renginiams. Šioje teritorijoje kitais metais planuojama pradėti statyti ir naują Uosto direkcijos administracinį pastatą.

Rekordinis kruizinis sezonas

Beje, šiųmetį kruizinės laivybos sezoną Klaipėdos uoste žymi rekordas - pasiektas didžiausias turistų skaičius istorijoje. Šis sezonas turistų gausa ne tik aplenkė priešpandeminius metus, bet ir pasižymėjo didelių laivų skaičiumi - sulaukta ne vieno pirmą kartą į Klaipėdą atplaukusio lainerio.

Iš viso kruiziniais laivais į Klaipėdos uostą atkeliavo daugiau nei 76,6 tūkst. žmonių. Taigi, šiemet beveik 2 tūkst. turistų pagerintas 2017-aisiais pasiektas rekordas.

„Didėjant kruizinių laivų skaičiui susiduriame su problemomis - mieste jau dabar trūksta užsienio kalbomis ekskursijas vedančių gidų, kokybiško transporto. Priimant laivus tenka pasitelkti specialistus iš Vilniaus ar Kauno, o autobusai kartais atvyksta net iš Latvijos“, - sako Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Ypatinga šią vasarą buvo rugpjūčio 4 d. Tądien pasiekta 3 tūkst. turistų, atvykusių vienu laivu, riba - laivu „Mein Schiff 1“ atplaukė 3 062 svečiai.

Vandenilio gamykla

Uosto direkcija kartu investuoja ir į naujas technologijas. Šiemet pradėtas vandenilio stoties projekto įgyvendinimas. Planuojama, kad jau ateinančių metų pavasarį Klaipėdos uostas taps pirmuoju Lietuvoje ir Baltijos šalyse, gaminančiu žaliąjį vandenilį.

„Šie darbai žymi gana ilgą distanciją, kurią nuėjome nepramintu keliu, ir jau netrukus matysime to rezultatą. Žaliasis vandenilis vadinamas ateities degalais, o Klaipėdos uostas siekia būti žingsniu priekyje. Investuojame į ateitį, nes joje Klaipėdos uostą matome žalią, konkurencingą, patogų ir patrauklų visiems. Klaipėdos uoste pagamintą vandenilį naudosime savo reikmėms - mūsų užsakymu statomas pirmasis žaliuoju vandeniliu varomas laivas - bei atliepsime poreikius iš išorės“, - sako A. Latakas.

Viešojo transporto revoliucija

Į Klaipėdos gatves šiemet išriedėjo net devynios dešimtys naujų elektra varomų autobusų ir mikroautobusų. Iš viso Klaipėdos gatvėmis šiuo metu rieda 119 elektra varomų viešojo transporto maršrutus aptarnaujančių transporto priemonių. Klaipėdos viešojo transporto sistema tapo tikru pavyzdžiu Lietuvoje, kaip turi būti modernizuojamas viešasis transportas. „Lietuvoje tikrai daugiau tokių analogų nėra“, - tikina „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovai.

„Neptūno“ sugrįžimas

Klaipėdos „Neptūnas“ po penkerių metų pertraukos sugrįžo į tarptautines varžybas. Nors Europos taurės startas pažymėtas pralaimėjimu svečiuose Vroclavo „Šlask“, vėliau sekė ir geresnių, ir prastesnių rungtynių. Metų pabaigoje uostamiesčio komanda laimėjo 5 iš 11 Europos taurėje žaistų rungtynių. Turnyrinėje lentelėje „Neptūnas“ yra 8 vietoje tarp 10 grupės komandų. „Neptūno“ rungtynes Europos taurėje „Švyturio“ arenoje stebi apie 2,5 tūkst. žiūrovų, nors salėje vietų yra du kartus daugiau. Todėl didesnį žiūrovų susidomėjimą galėtų lemti geresni rezultatai. Beje, „Neptūnas“ šiemet propaguoja atakuojantį krepšinį - dažnai pelno apie 100 taškų, tačiau dar daugiau kartais jų ir praleidžia.

Dangės atgimimas

Klaipėda toliau tęsia projektus, kurie skatina gyventojus leisti daugiau laiko prie vandens. Šiemet prasidėjo vadinamojo Šiaurės rago atnaujinimo darbai.

„Miesto patrauklumui svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir jaukios, žmonėms pritaikytos erdvės. Šiaurės rago skveras - ypatinga vieta, kurios galimybes turime išnaudoti. Tikimės, kad po atnaujinimo tiek klaipėdiečiai, tiek miesto svečiai pamėgs Šiaurės rago skverą ir jis taps viena mėgstamiausių miesto erdvių“, - sako meras Arvydas Vaitkus.

Skveras bus pritaikytas tiek dideliems poilsiautojų srautams, tiek kokybiškam poilsiui ir renginiams. Bus suprojektuotos atskiros lėto pasivaikščiojimo bei poilsio ir greito judėjimo zonos, poilsio erdvės, galimybė stebėti laivus ir patogus priėjimas prie krantinės.

Beje, šią Danės gatvės atkarpą tarp Kuršių marių ir Pilies tilto norima pavadinti Ernesto Galvanausko bulvaru, taip įamžinant vieną Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių. Idėjos autoriai - žinomi klaipėdiečiai. Bulvaras - pėsčiųjų, medžiais apsodintas gatvės ruožas, skirtas vaikščiojimui. Tokio tipo gatvės Klaipėdoje šiuo metu nėra.

Danės upėje už mokyklos gatvės viaduko taip pat jau baigiamos įrengti ir naujos pramoginių laivų pontoninės prieplaukos.

Metų žmogus

Metams baigiantis „Vakarų ekspresas“ pradėjo naują tradiciją ir paskelbė metų žmogų. Šiemet redakcija šį titulą skyrė plaukiant per Ramųjį vandenyną su uraganu ir grėsme gyvybei susidūrusiam, bet visgi 13 tūkst. kilometrų irkline valtimi įveikusiam aktyviam klaipėdiečiui Aurimui Mockui.

Tikimės, kad šis įvertinimas jį ir kitus miestiečius inspiruos naujiems iššūkiams.

Besibaigiantys metai Klaipėdai priminė turtingą miesto istoriją, patvirtino klaipėdiečių norą gyventi moderniame ir žmogui patogiame mieste, siekti savo svajonių bei leido pažvelgti į ateitį - miesto prie jūros, kuriame gera gyventi, dirbti ir ilsėtis.