Akivaizdu, bet neįtikėtina: Klaipėdoje - tik du apleisti pastatai

(6)

Trečiadienį paskutiniame iš trijų apleistų pastatų klausimą svarstyti turėjusių Savivaldybės tarybos komitetų - Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje pritarta apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo tvirtinimui. Jį dar turės tvirtinti ir Klaipėdos miesto taryba. Nuostabą kelia tai, kad tame sąraše - tik du adresai, du objektai. Negi visi kiti apleisti pastatai Klaipėdoje, kurių yra per 100, sutvarkyti ar nugriauti?

Anksčiau tokiuose Savivaldybės sąrašuose apleistų ir neprižiūrimų objektų būdavo daugybė. Dabar į jį įtraukti tik Artojo g. 6 esančios stalių bei šaltkalvių dirbtuvės, lentpjūvė, gamybos cechas ir pastatas, vadinamas kiosku, Prano Lideikio g. 1A. Daugybę metų jis „moja“ pakelėje važiuojant į Melnragę.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Tarškevičius situaciją dėl kiosko P. Lideikio g. 1A pavadino parodija - jis stovi dešimtmečius ir niekas nieko nedaro. Pirmininkas teiravosi klausimą pristačiusio Savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, kas žinoma apie to statinio savininką.

G. Pocius paaiškino, kad prieš kelerius metus pasikeitė kioskelio savininkas. Jam priklauso tik statinys, o žemė po juo - ne. Su savininku Savivaldybei susisiekti nepavyksta, jis nepasiima korespondencijos. Policijos kviesti į pagalbą dar nesiryžtama. Posėdyje pasiūlyta išsiaiškinti, koks galėtų būti teisinis šios situacijos sprendimas.

Jei kelią realią grėsmę

G. Pocius paaiškino, kad du objektai sąraše atsirado laikantis Nekilnojamojo turto mokesčių įstatymo, kuris paaiškina, kas tai yra apleisti pastatai. Apleistu ar netvarkomu pastatas gali būti pripažintas tada, jeigu jis kelia realią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai ir pan. Kitaip sakant, patikrinimo metu turi būti nustatyta, kad jis neatitinka esminių statinio reikalavimų.

Tikrinimą atlieka Savivaldybės specialistai, būna surašomi patikrinimo aktai, užfiksuojami visi defektai, visi trūkumai ir pan. Parašomi ir reikalavimai, ir remiantis teisės aktais nurodomi jų įvykdymo terminai. Paprastai duodamas pusmetis, per kurį pastato savininkas priklausomai nuo to, koks Savivaldybės specialistų reikalavimas, turi pastatą suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti.

„Kol savininkui duotas terminas nėra pasibaigęs, tol mes jo pastato į apleistųjų sąrašą įtraukti negalime. Kai kurie terminai nusikelia ir į kitus metus“, - „Vakarų ekspresui“ sakė G. Pocius.

Dalis pastatų Klaipėdos mieste atitinka minėtą kriterijų. Kita dalis pastatų yra tokios paskirties, kai mokesčių įstatymas sako, kad jų savininkai nėra nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojai, pvz. įvairios gyvenamosios paskirties, religinių bendruomenių, kultūros, sporto pastatai ir t. t. Pasak G. Pociaus, jų yra privardinta devynios galybės.

"Esant tokiai situacijai mes prie geriausių norų negalime gausinti to apleistų pastatų sąrašo. Svarstomas sąrašas, kuriame tik du pastatai, todėl, kad pagal nustatytą tvarką mūsų skyrius privalo kasmet pagal gautą informaciją tikrinti tuos pastatus, sudaryti jų sąrašą ir teikti Tarybai tvirtinti. Pastatų iš to sąrašo savininkai apmokestinami maksimaliu 3 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifu.

Dalis kitų pastatų savininkų nieko nemoka, o kitai daliai nustatytas mažesnis tarifas - 0,5 ar 0,8 proc.", - aiškino G. Pocius.

Visiems surašyti reikalavimai

G. Pociaus teigimu, pastatų, vertų dėmesio blogąja prasme,Klaipėdoje yra per 100. Tiesa, per pastaruosius 4-5 metus Savivaldybės apleistų pastatų sąrašas yra gerokai susitraukęs. Vieni pastatai sutvarkomi ir dingsta iš jos akiračio, bet dėl įvairių priežasčių jame atsiranda ir naujų objektų.

Pasak pokalbininko, visi apleisti pastatai yra Savivaldybės specialistų apžiūrėti, visiems surašyti reikalavimai. Vieni pastatų savininkai planuoja projektuoti, rekonstruoti, tvarkyti, griauti, statyti naujus ir pan. Kiti kol kas jokių planų neturi, išskyrus nedidelį remontą, pvz., pašalina kai kurias konstrukcijas, kurios galėdamos nukristi kelia grėsmę, arba užsandarina angas, sutvarko teritoriją ir pan.

„Kadangi mūsų skyriuje pastaraisiais metais šiek tiek padaugėjo specialistų, darbas vyksta kiek sparčiau ir pastatų priežiūra nėra palikta be dėmesio, kaip galbūt paprastam miestelėnui atrodo“, - kalbėjo G. Pocius.

Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius bendradarbiauja su Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Klaipėdos skyriumi. Šio specialistai taip pat fiksuoja neprižiūrimus pastatus, kuriuose gali kilti gaisras, ir savo informacija dalijasi su Savivaldybe, kartu organizuojami reidai.

Informaciją apie apleistus pastatus, kuriuos reikia apžiūrėti ir įvertinti, siunčia ir Savivaldybės viešosios tvarkos skyrius. „Mes matome ir žinome, kur kas yra ne taip“, - tikina G. Pocius.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder