Arvydas Vaitkus: Klaipėda turi būti sprendimų centre – ne laukimo eilėje

Susitikime su susisiekimo viceministre daug dėmesio skyrėme pietinio aplinkkelio projektui.

Pasiekėme, kad į projekto įgyvendinimo darbo grupę bus įtrauktas ir Klaipėdos savivaldybės atstovas, taip užtikrinant tiesioginį miesto dalyvavimą sprendimų priėmime.

Tai žingsnis į priekį, tačiau projekto įgyvendinimo terminai, apie kuriuos kalbama, miesto netenkina. 2034-ieji – tikrai ne tas laikas, kada turime planuoti startuoti.

Šis projektas – ne tik patogumo klausimas Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams. Tai svarbi jungtis tiek valstybinio jūrų uosto veiklai, tiek karinio mobilumo stiprinimui, tad spartesnė šio projekto eiga turi būti valstybės siekis.

Su kultūros ministre dar kartą aptarėme Klaipėdos centrinio pašto pastato klausimą. 

Miestas išlieka pasirengęs perimti pastatą, tačiau nori aiškių valstybės finansinių įsipareigojimų. Taip pat galėtume svarstyti variantą perimti paštą kartu su kitu valstybės turtu, kurį miestas galėtų panaudoti klaipėdiečių poreikiams, pavyzdžiui, trūkstamos švietimo įstaigos įkūrimui.

Šiuo metu, deja, turime situaciją, kai šiai ministerijai priklausantis turtas nyksta, o dabar reikalingi sprendimai – laukia nežinia ko.

Pagrindinė aptarta tema susitikimo Aplinkos ministerijoje – potvynių valdymas. Klaipėda rengiasi ir savarankiškai – šiuo metu visame mieste intensyviai valomi lietaus nuotekų tinklai, atveriamos grotelės, šalinamos ledo bei sąnašų sankaupos, kad tirpstantis vanduo turėtų kur nutekėti.

Tačiau ne kartą akcentavau, kad potvynių klausimas yra daug platesnis, turint omenyje susiformavusį 40-50 cm. ledo storį Nemune ir Kuršių mariose.

Ledų sangrūdos gali ženkliai sukelti vandens lygį, o tai gali įtakoti vandens lygį Kuršių mariose ir Dangės upėje.  Todėl tai turi būti sprendžiama ir koordinuojama valstybės lygiu. 

Mūsų prioritetas aiškus – žmonių saugumas ir turto apsauga.