Klaipėdos ateities proveržiui reikia žmonių ir ambicijos: nuo greitojo geležinkelio iki Šiaurinio uosto vizijos

Kokia turėtų būti Klaipėda ir Klaipėdos uostas po dešimties, o kokia – po penkiasdešimties metų? Į šį klausimą „Vakarų ekspreso“ organizuotame Mėlynosios ateities forume atsakymų ieškojo verslo, pramonės, uosto ir valstybės institucijų atstovai. Diskusijoje, kurią moderavo Edmundas Jakilaitis, išryškėjo kelios pagrindinės kryptys: gyventojų pritraukimas, greitesnis susisiekimas su sostine, uosto ateities planavimas ir inovacijų ekosistemos kūrimas.

Miesto augimo pagrindas – žmonės

Diskusijoje akcentuota, kad Klaipėdos ekonomikos ateitis tiesiogiai priklausys nuo to, ar miestui pavyks pritraukti pakankamai gyventojų ir darbuotojų. Pramonės įmonės jau susiduria su specialistų trūkumu, todėl vien infrastruktūros projektų nepakanka.

„Mums reikia žmonių. Jeigu reikia žmonių, Klaipėda augtų. Augtų pats miestas, augtų nekilnojamasis turtas, augtų infrastruktūra“, – nuskambėjo diskusijoje.

Forumo dalyvių teigimu, darbuotojų pritraukimas turi būti siejamas su gyvenimo kokybe, būsto prieinamumu, švietimu ir miesto paslaugomis. Klaipėdai svarbu ne tik pritraukti specialistus, bet ir sudaryti sąlygas jiems čia pasilikti ilgam.

Greitasis geležinkelis – arčiau sostinės

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas akcentavo greitojo geležinkelio tarp Klaipėdos ir Vilniaus idėją. Jo vizijoje kelionė tarp dviejų miestų galėtų trukti maždaug valandą.

„Atstumas turėtų būti matuojamas ne kilometrais, o laiku“, – pabrėžta diskusijoje.

Greitesnis susisiekimas su sostine galėtų sustiprinti Klaipėdos konkurencingumą, išplėsti darbo rinką ir sudaryti geresnes sąlygas žmonėms judėti tarp Lietuvos miestų. Tai būtų svarbu ne tik verslui, bet ir turizmui, specialistų pritraukimui bei visos Vakarų Lietuvos ekonomikos plėtrai.

Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad greitasis geležinkelis nebūtų vien susisiekimo projektas. Jis galėtų tapti priemone, mažinančia atstumą tarp pajūrio ir sostinės bei padedančia Klaipėdai konkuruoti dėl investicijų ir talentų.

Po dešimties metų – Šiaurinio uosto vizija

Susisiekimo ministras Juras Taminskas diskusijoje dėmesį atkreipė į ilgalaikę Klaipėdos uosto perspektyvą. Jo teigimu, jau dabar reikia galvoti, kokia galėtų būti Šiaurinio uosto vizija po dešimties metų.

Tokio masto strateginiai sprendimai reikalauja išankstinio planavimo, infrastruktūros poreikių įvertinimo ir ilgalaikio valstybės bei miesto bendradarbiavimo. Uosto plėtra turi būti vertinama ne tik per dabartinius krovinių srautus, bet ir per ateities pramonės, logistikos bei tarptautinės prekybos pokyčius.

Diskusijoje pabrėžta, kad Klaipėdos uosto konkurencingumas priklauso nuo gebėjimo efektyviai aptarnauti laivus, užtikrinti patogų krovinių judėjimą ir sudaryti sąlygas verslui pasiekti tarptautines rinkas.

Pirmasis inovacijų vienaragis – ambicija, galinti pakeisti miestą

Forume iškelta ir idėja dalį infrastruktūros investicijų nukreipti į ekonominės plėtros bei inovacijų projektus. Nuskambėjo siūlymas apie 5 proc. infrastruktūrai skiriamų lėšų investavimą į ekonominės plėtros iniciatyvas.

Viena iš ambicingiausių minčių – siekis Klaipėdoje užauginti pirmąją inovacijų įmonę, kurios vertė pasiektų vienaragio statusą. Verslo pasaulyje taip vadinamos privačios įmonės, kurių vertė siekia bent 1 mlrd. JAV dolerių.

„Investicijos į vieno vienaragio, tikro vienaragio, užauginimą Klaipėdai gali duoti efektą, kuris paskui būtų matomas 50 metų“, – teigta diskusijoje.

Tokios įmonės atsiradimas galėtų tapti postūmiu naujų technologijų, specialistų ir investicijų pritraukimui. Tačiau tam būtinas glaudesnis mokslo, universitetų, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas.

Ateities pramonė ir energetika

Diskusijoje aptarta ir technologijų pažanga, kuri keičia pramonės darbo procesus. Dirbtinis intelektas bei automatizacija kai kuriose veiklos srityse gali mažinti darbuotojų poreikį, tačiau kartu didina aukštos kvalifikacijos specialistų reikšmę.

Klaipėdai svarbu stiprinti ryšius tarp pramonės ir mokslo institucijų, kad ateities darbo rinkai būtų rengiami reikalingi specialistai. Ne mažiau svarbi ir energetika – pigesnė bei švaresnė elektros energija gali tapti vienu iš veiksnių, pritraukiančių naujas investicijas.

Vandenilio technologijos, atsinaujinančioji energetika ir kiti sprendimai įvardyti kaip kryptys, kurioms būtinas nuoseklus pasirengimas.

Nuo vizijos prie konkrečių sprendimų

Mėlynosios ateities forume išsakytos idėjos rodo, kad Klaipėdos proveržis neapsiriboja vienu infrastruktūros projektu. Miestui būtina suderinti gyventojų pritraukimą, greitesnį susisiekimą, uosto ilgalaikį planavimą ir investicijas į inovacijas.

Greitasis geležinkelis, Šiaurinio uosto vizija ir pirmojo inovacijų vienaragio ambicija galėtų tapti skirtingomis vienos strateginės krypties dalimis. Svarbiausia, kad šios idėjos būtų paverstos konkrečiais tikslais, atsakomybėmis ir ilgalaikiu veiksmų planu.

Forumo organizatorių formuojamas Klaipėdos ateities idėjų bankas turėtų būti ne tik ambicingų vizijų sąrašas, bet ir pagrindas sprendimams, kurie leistų miestui augti artimiausią dešimtmetį bei išlaikyti konkurencingumą ateinančiais dešimtmečiais.