Arvydas Vaitkus: tvarkomos miesto erdvės Klaipėdai įpūs gyvybės

Šiandien jau yra pasirašytos sutartys su rangovais dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos bei Santuokų rūmų teritorijos atnaujinimo, šiais metais planuojama pradėti tvarkyti ir patį pastatą, kuriame jaunavedžiai žengia pirmuosius vedybinio gyvenimo žingsnius.

Taip pat jau parengtas Vasaros estrados kapitalinio remonto projektas - ši vieta turėtų atgimti kaip viena iš pagrindinių renginių ir žmonių traukos vietų.

Visi šie darbai miestui kainuos daugiau nei 20 mln. eurų ir bus užbaigti per artimiausius kelerius metus.

Klaipėdos meras A. Vaitkus sako, jog ilgos diskusijos konkrečiais darbais paverstos siekiant įpūsti kuo daugiau gyvybės miestui, suteikiant galimybę miestiečiams džiaugtis atgimstančiu miestu, naujomis erdvėmis, skverais.

Mere, trys projektai startuoja beveik vienu metu. Kokia žinutė miestui tuo siunčiama?

Atėjome dirbti tam, kad miestas atsigautų, miestiečiai pajustų gyvybę ir besikeičiantį didmiesčio vaizdą. Startuojantys didieji projektai, kurių labiausiai laukia klaipėdiečiai, siunčia žinią, kad miestas atgimsta ir statosi iš naujo.

Investuojame į remontą tų erdvių, kurios šiuo metu yra apleistos, bet ateityje tikrai teiks džiaugsmą žmonėms ir taps traukos objektais.

Jau dabar gaunu klaipėdiečių žinučių su pastebėjimais, kad miestas keičiasi, ir pačiam kartais atrodo, kad kasame, remontuojame visą miestą, bet visa tai tik laikini nepatogumai.

Turime tikslą ir rangovus spaudžiame, kad darbai būtų padaryti per maksimaliai trumpą terminą, sykiu reikalaujame ir kokybės. Daug laiko praleidžiame diskutuodami, bet tik todėl, kad nenorime kartoti klaidų, kai po kelerių metų tenka taisyti padarytą broką.

Be abejo, niekas negali garantuoti, kad taip nebus, tačiau siekti to privalome ir to reikalaujame iš Savivaldybės atsakingų darbuotojų.

Tam, kad net trys dideli, ypač atsakingos techninės priežiūros reikalaujantys objektai startuotų beveik vienu metu, prireikė didžiulio visos komandos įdirbio - susitelkimas, vienas kito įsiklausymas, supratimas, darbas neskaičiuojant valandų davė rezultatus ir už tai esu dėkingas Savivaldybės specialistams, kuriems lengva nėra, bet tikrai turime savo srities profesionalų, kurie myli miestą lygiai taip pat stipriai, kaip ir mūsų politinė komanda.

Kaip tiksliausiai apibūdinti šių projektų vertę - ne finansinę?

Santuokų rūmų aikštės ir paties pastato remonto darbai, Atgimimo aikštės ir Vasaros estrados rekonstrukcija - tai yra tie darbai ir objektai, kurie labiausiai badė akis tiek turistams, tiek klaipėdiečiams. Santuokų rūmai - svarbūs kiekvienai jaunai porai, nusprendusiai prisiekti amžiną meilę kartu.

Atgimimo aikštė - tai reprezentacinė vieta, kuri iki šiol išlikusi tokia, kokia buvo įrengta prieš kelis dešimtmečius.

Džiaugiuosi, kad po įvairiausių kliūčių pagaliau turėsime šiuolaikiškai sutvarkytą aikštę, o kartu bent dalinai bus išspręstas ir parkavimo klausimas centrinėje miesto dalyje. Aikštė, kurioje atgims istoriniai fragmentai, bus įrengtas amfiteatras, tikiu, taps traukos objektu - tiek jaunimo, tiek šeimų, tiek senjorų susitikimų ir vakarojimų vieta.

Vasaros estradą daugelis atsimena dar iš vaikystės ir, deja, vaizdas nuo tų laikų nėra pasikeitęs.

Tai patraukli vieta renginiams, koncertams, šeimoms su vaikais. Klaipėda yra miestas prie jūros, tačiau nepritraukia tokių grandiozinių koncertų kaip Vilnius ar Kaunas, nes tiesiog nėra erdvės, kurioje po atviru dangumi galėtų vykti tokie renginiai.

Todėl ir prarandame miesto patrauklumą, nesukurdami erdvių miestiečiams džiaugtis visaverčiu kultūriniu gyvenimu.

Tikiu, kad įgyvendinus šiuos projektus miestas atsigaus, taps gyvybingas, o klaipėdiečiai pajus visai kitokią gyvenimo kokybę.

Ar manote, kad šie darbai atspindi viešųjų miesto erdvių tvarkymo prioritetus?

Daugiau nei pusmetį dėliojomės miesto strategiją ir prioritetus, nuoširdžiai sakau - būta daug diskusijų.

Tačiau vieningai prieita prie išvados, kad būtent šiems trims objektams - Santuokų rūmams ir aikštei, Atgimimo aikštei ir Vasaros estradai - labiausiai reikia šeimininkiškos rankos ir tvarkybos darbų. Ateityje turime daug planų, šie trys greičiausiai startuosiantys projektai nėra vieninteliai objektai, kurie bus tvarkomi.

Vieningai prieita prie išvados, kad būtent šiems trims objektams - Santuokų rūmams ir aikštei, Atgimimo aikštei ir Vasaros estradai - labiausiai reikia šeimininkiškos rankos ir tvarkybos darbų.

Dėl ko, jūsų žiniomis, šių projektų nesiimta anksčiau - lėšų stygiaus, biurokratijos, prioritetų, kitų priežasčių?

Nenoriu grįžti į praeitį. Turiu tikslą kartu su miestiečiais kurti miesto ateitį.

Vertinant finansines miesto galimybes - ar jos pakankamos tiek darbų atlikti per trumpą laiką? Ar bus naudojamos tik biudžeto lėšos, ar numatyti kiti šaltiniai? Gal reikės skolintis?

Susidėliojus prioritetus, racionaliai naudojant lėšas ir jų nešvaistant, galima daug ką padaryti.

Tačiau, be abejo, be valstybės prisidėjimo būtų sudėtinga, tai taptų sunkia finansine našta, kuri pareikalautų lėšas nubraukti nuo kitų socialinių misijų. Mūsų prioritetuose ne tik infrastruktūriniai objektai.

Taip pat daug pastangų dedame mažindami socialinę atskirtį ir skirdami savivaldos lėšas jautrioms sritims - padidinome BSI indeksą žmonėms su negalia, medikų pritraukimui skyrėme daugiau nei keturis kartus daugiau lėšų, skyrėme lėšų ir pedagogų kanceliarinėms išmokoms, didiname mokytojų padėjėjų skaičių mokyklose, geriname švietimo įstaigų būklę, plečiame sporto bazes, tvarkome gatves ir skverus.

Tai darbai, kurie reikalauja Savivaldybės lėšų, todėl valstybės ir struktūrinių fondų parama yra labai reikalinga. Klaipėda yra strategiškai svarbus miestas Lietuvai, turintis didžiules pramonines zonas - uostą, LEZ, tačiau šiandieninė Vyriausybė kelių tvarkymui KPP programoje miestui skyrė lygiai nulį eurų.

Ar, įvertinus viską, Klaipėdoje yra vietų, dėl kurių skauda širdį, tačiau bent jau kol kas pokyčiai neįmanomi? Jeigu taip, kokie planuojami sprendimai?

Šioje vietoje norisi atsikvėpti ir pasakyti, - tikrai taip, yra. Susisiekimo klausimai, kuriuos išsprendę, užmirštumėme didelius kamščius mieste, sunkiai įveikiami. Elementarus prašymas - panaikinti „Stop“ ženklą prie Tilžės pervažos „sprendžiamas“ jau metus.

Ne kartą važiavome į ministeriją, rengėme susitikimus su „Lietuvos geležinkeliais“, atsakingiems specialistams tiek raštų prirašyta, kad būtų galima jau knygą išleisti, tačiau ženklas tebestovi dar vis.

Net siūlėme patys investuoti kelis šimtus tūkstančių eurų, kad tik greičiau viskas pajudėtų, deja, stovime vietoje. Skauda ir dėl neužbaigtų Jakų žiedo rekonstrukcijos darbų.

Pagaliau jau lyg ir kalbama, kad prasidės pietinio aplinkkelio projektavimo darbai, tačiau, kol nematau rangovų vietoje, bijau ir šnekėti, kad pajudėsime iš mirties iš taško.

Vienas gražiausių architektūrinių pastatų - centrinis paštas griūva, byra plytos, tačiau viliuosi, kad Kultūros ministerija, kuriai priklauso pastatas, laikysis duoto žodžio ir pradės remonto darbus.

Nors jau gerokai pavėluota, tačiau po konstruktyvių diskusijų įrodėme ministrui, kad negalime apleisti ir palikti likimo valiai šio Klaipėdai ypač svarbaus objekto.

Tai pastatas, kurio įveiklinimu pasirūpins Savivaldybė, ateityje taps gausiai lankomas. Centrinio pašto ateitis - Frydricho Vilhelmo Augusto Argelanderio mokslo ir meno centras su inovatyviomis, įtraukiomis ir pažintinėmis ekspozicijomis.