Beglobių gyvūnų gerovė - iniciatyvių klaipėdiečių rankose

Vienos didžiausių Lietuvoje gyvūnų globos įstaigų „Būk mano draugas“ įkūrėja ir vadovė Galina Kučinskienė „Vakarų ekspresui“ prisipažino, kad, nors Klaipėdos miestas beglobių gyvūnų problemai skiria dėmesį, be iniciatyvių klaipėdiečių ir privačių rėmėjų gyvūnų globos sąlygos prieglaudoje būtų akivaizdžiai prastesnės, nei yra dabar.

Anot jos, į įstaigą patenka gerokai daugiau gyvūnų, nei jie suranda naujus šeimininkus, tad sąskaitos už veterinarų paslaugas, maistą ir priežiūrą nuolat auga.

Kalėdinis stebuklas - ištisus metus

VšĮ „Būk mano draugas“ įstaigoje šiuo metu glaudžiasi daugiau nei 400 likimo nuskriaustų, niekam nereikalingų be globos likusių gyvūnų.

Įstaigos vadovė džiaugiasi, kad su metais keičiasi miesto savivaldybės ir politikų požiūris į beglobių gyvūnų problemas Klaipėdoje.

„Labai džiaugiamės Klaipėdos miesto taryboje turėdami Ugnių Radvilą, kuris aktyviai ir veiksmingai prisideda prie gyvūnų gerovės visoje Lietuvoje jau daug metų bei padeda prieglaudoms asmeniškai. Kalėdinis stebuklas klaipėdietės Ingos Gusiatinos dėka pas mus jau tęsiasi beveik ištisus metus. 

Jos dėka turime įrengtus nuostabius 6 modulinius namelius su terasomis ir modernia šildymo sistema, pagerintą infrastruktūrą, aplinką ir net apželdinimu buvo pasirūpinta“, - geru žodžiu rėmėjus mini G. Kučinskienė.

Anot jos, moduliniai nameliai beglobiams gyvūnams yra ypatinga dovana, kurių per 14 gyvavimo metų įstaiga nėra daug gavusi.

Namelių nepakanka

„Du nuostabius modulinius namus mums padovanojo Mažeikių įmonė “Vivahus„. Pagalvojome, kad tai įdomus sutapimas, nes prieš 4-5 metus iš “Mažeikių kometos„, kur gyvūnai galėjo likti gyvi tik ribotą laiką, pas mus atvyko per 300 gyvūnėlių. Prieš keletą metų tris modulinius konteinerius su terasomis mums įrengė Klaipėdos Rotary klubas “Aditė„. 

Pirmuosius konteinerius-sandėlius, kuriuos prieglauda privalo turėti, mums dovanojo “Baltic Layher„ vadovas Victoras Voroncovas, taip pat esame labai dėkingi šiam verslininkui ir už dovanotas teisines paslaugas“, - geradarius vardija moteris.

Tačiau gyvūnų tiek daug, kad visiems modulinių namelių anaiptol neužtenka. Pusė prieglaudos keturkojų vis dar gyvena senesniuose voljeruose, kuriems labai reikia remonto. Ir nors iki atvykimo į prieglaudą jie gyveno žymiai blogesnėmis sąlygomis, vis tiek labai norisi visiems gerinti gyvenimo sąlygas, atvirauja G. Kučinskienė.

Požiūris keičiasi lėtai

Klaipėdoje yra nedaug politikų, kurie rūpinasi beglobių gyvūnų gerove, vienas iš jų - Ugnius Radvila, jau kelerius metus bendradarbiaujantis su gyvūnus globojančiomis organizcijomis ir skiriantis šiai problemai savo asmeninį laiką.

„Svarbu suvokti, kad beglobiai gyvūnai neatsiranda iš niekur - jie atsiranda dėl mūsų pačių neatsakingumo. Tai nėra tik kažkieno problema - tai viso miesto atsakomybė. Kai vieni neprižiūri, išmeta, palieka ar sužaloja gyvūną, kiti stengiasi tą vargšelį išgelbėti, gydyti, surasti jam saugius namus“, - sako U. Radvila.

© Klaipėdos miestas 2024 m. beglobių gyvūnų priežiūrai išleido 98 425 Eur, o per 2025 m. laikotarpį - jau apie 155 153 Eur. Redakcijos archyvo nuotr.

Jo draugystė su „Būk mano draugas“ prasidėjo prieš trejus metus.

„Per tą laiką mačiau, kaip, padedant geros valios žmonėms, keitėsi gyvūnų gyvenimo sąlygos. Džiugu matyti, kad vis daugiau žmonių aplink mane tampa jautresni šiai temai ir prisideda prie tikrų, apčiuopiamų pokyčių. Tačiau pagalbos ir paramos vis dar nepakanka - nors parama didėja, poreikiai auga dar sparčiau“, - pastebi U. Radvila.

Anot jo, klaipėdiečių, miesto savivaldos požiūris į šią problemą keičiasi lėtai, o problemos niekur nedings, - jų tik daugės.

Pavyzdžių yra

U. Radvila svarsto, kad Klaipėdos miestas galėtų sekti sostinės arba kitų šalių didmiesčių pavyzdžiu.

„Pavyzdžiui, sostinėje yra tokia tvarka, kad miestas atrenka senjorus, kurie imasi globoti gyvūnus, savivaldybė finansuoja gyvūno krepšelį gydymui ir taip gyvenimo kokybė pagerėja dvigubai: senjoras jaučiasi reikalingas, o beglobis gyvūnas patenka į naujus namus“, - gerais pavyzdžiais dalinasi U. Radvila.

Jis dažnai sulaukia klaipėdiečių pranešimų apie beglobius miesto gyvūnus ir jų problemas. O jų Klaipėdoje netrūksta, nes į Tarybos narį dėl neprižiūrimų gyvūnų, būna, kad klaipėdiečiai kreipiasi ir kiekvieną savaitę.

„Kiek galiu, tiek ir tarpininkauju, talkinu. Bandau savivaldybės administracijai paaiškinti, kad ši problema mieste yra valdoma tų žmonių savanorystės, jų finansinės paramos dėka, tad miestas turėtų tai vertinti ir neapsunkinti iniciatyvų biurokratinėmis kliūtimis“, - kalbėjo U. Radvila.

Pasikeitė po apsilankymo prieglaudoje

Klaipėdietė verslininkė Inga Gusiatina, iš pradžių rėmusi gyvūnų prieglaudą finansiškai, po vieno apsilankymo įstaigoje suprato, kad gali ir nori padaryti dar daugiau.

Pradžioje prisidėdavau finansiškai ir atrodė, jog tai yra pagalba, kurios reikia labiausiai. Tačiau tik apsilankiusi prieglaudoje supratau, kokia yra tikroji situacija. Ten pamačiau akis - šimtus akių, kurios pasako daugiau nei bet kokie žodžiai. Tai gyvūnai, kurie buvo išmesti, skriausti, išduoti. 

Mes, žmonės, ieškome tos besąlygiškos meilės, tikrumo, ištikimybės, tikro draugo, o ten - jų šimtai", - emocijomis dalijosi moteris.

Klaipėdos miesto savivaldybė beglobių gyvūnų problemai skiria dėmesį, tačiau be iniciatyvių klaipėdiečių ir privačių rėmėjų gyvūnų globos sąlygos prieglaudose būtų gerokai prastesnės, nei yra dabar.

Prisidėjus finansiškai keliems pažįstamiems draugams, verslininkams Inga nupirko ir gyvūnams patogiai gyventi pritaikė modulinius namelius.

„Mintimis, kaip galima greitai ir patogiai padaryti gyvūnams saugius ir šiltus namus, kažkada su mumis pasidalijo prieglaudos šeimininkė Galina. Šiuo metu jau visiškai įrengti ir apgyvendinti šeši namukai, dar keturi atkeliaus artimiausiu metu“, - apie tolimesnę pagalbą beglobiams pasakoja I. Gusiatina.

Moteris pastebi, kad Klaipėdoje yra labai daug mylinčių gyvūnus žmonių. Tačiau vien mylėti neužtenka, anot jos, reikia jungtis ir veikti kartu.

Pagalba - ne tik pinigais

Dviejų šuniukų šeimininkė I. Gusiatina sako, kad pagalba beglobiams nebūtinai yra tik finansinė, ji turi daug formų.

Savanoriaujant galima padėti vedžioti šunis, paglostyti kates, sutvarkyti aplinką - gyvūnams svarbus net ir paprasčiausias buvimas šalia, o dalijimasis informacija socialiniuose tinkluose kartais tampa tuo tiltu, kuris nuveda gyvūną į naujus namus.

„Šiuo metu VšĮ “Būk mano draugas„ globojame apie 500 gyvūnų, todėl pagrindinis tikslas - gerinti jų gyvenimo sąlygas. Vienas iš svarbiausių artimiausių poreikių yra vandens gręžinys, kuris padėtų užtikrinti gyvūnams švarų vandenį ir priežiūros galimybes. 

Taip pat itin daug lėšų reikalauja gyvūnų gydymas - tai viena jautriausių ir kasdien iššūkius keliančių sričių. Labai tikiuosi ateityje pritraukti daugiau bendraminčių bei pagalbininkų, nes dirbant kartu darbus įgyvendinti galima greičiau ir lengviau, o svarbiausia - suteikti beglobiams gyvūnams daugiau kokybiško gyvenimo“, - ateities planus vardija klaipėdietė.

Miestas neabejingas

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės teigimu, savivaldybė rūpinasi beglobių gyvūnų priežiūra, sudarydama sutartis dėl jų gaudymo, laikymo, sterilizavimo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugų.

Miesto teritorija šiam tikslui yra padalinta į dvi dalis: pietinėje miesto dalyje paslaugas teikia UAB „Nuaras“, o šiaurinėje - VšĮ „Būk mano draugas“.

Metinės lėšos, skiriamos šioms paslaugoms, priklauso nuo poreikių konkrečiais metais. 2024 m. beglobių gyvūnų priežiūrai buvo išleista 98 425 Eur, o per 2025 m. laikotarpį - apie 155 153 Eur.

„Klaipėdiečiai aktyviai prisideda prie beglobių gyvūnų gyvenimo sąlygų gerinimo. Gyventojai dažnai kreipiasi su prašymais daugiabučių kiemuose įrengti katėms skirtus namelius, kurie užtikrina gyvūnams saugią ir šiltą vietą, ypač žiemos metu. 

Šiuo metu mieste yra apie 82 legalios kačių šėrimo vietos ir nameliai, o kasmet jų atnaujinama vidutiniškai apie 16. Savivaldybė skatina gyventojų iniciatyvas ir bendradarbiauja su gyvūnų globos organizacijomis bei kitomis institucijomis, siekdama įgyvendinti šias iniciatyvas“, - teigia I. Kubilienė.