Klaipėdos delegaciją Ukrainoje pasitiko neregėtos Rusijos dronų atakos
Į Ukrainą vykusi delegacija - Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas, savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas ir Civilinės saugos skyriaus vedėjas Mindaugas Puškorius - susitiko su Odesos miesto karinės administracijos bei gelbėjimo tarnybų atstovais. Pagrindinis vizito tikslas - pasisemti patirties, kaip miestui pasirengti galimoms krizėms ir užtikrinti gyventojų bei kritinės infrastruktūros saugumą.
Tačiau kelionė pati delegacijai tapo realia karo pamoka.
„Mūsų lėktuvas nusileido Moldovos sostinėje Kišiniove, o į Odesą vykome automobiliais. Viskas prasidėjo dar prie Ukrainos sienos. Ten užsilaikėme ir pasirodo, kad tai buvo lemtinga. Jei būtume vykę anksčiau bent 15 minučių, galėjome papulti tiesiai po drono ataka, kurios metu buvo sunaikintas tiltas per upę mūsų kelyje. Tiltas tapo nepravažiuojamas, todėl buvome priversti upę kirsti pontoniniu tiltu“, – pasakojo A. Žukas.
Kelionėje Klaipėdos delegacijos nariai taip pat savo akimis matė oro gynybos darbą. Važiuojant buvo stebima, kaip oro gynybos sistemos atakuoja skrendantį droną, o naktį dar vienas bepilotis orlaivis nukrito ir sprogo vos už maždaug 150 metrų nuo viešbučio, kuriame buvo apsistoję klaipėdiečiai.
„Tikrai susidūrėme su ekstremalia situacija. Ukrainos kariuomenės atstovas minėjo, kad tokių intensyvių atakų tame regione anksčiau niekada nebuvo“, – sakė A. Žukas.
Priedangoms – svarbios pamokos
Vizito metu daug dėmesio skirta civilinei saugai ir gyventojų priedangoms. Klaipėdos atstovai domėjosi ne tik tuo, kaip Odesoje organizuojamas žmonių saugumas, bet ir kokių klaidų jau spėta išvengti ar ištaisyti per daugiau nei ketverius karo metus.
Pasak A. Žuko, viena svarbiausių Ukrainos specialistų išsakytų pastabų – senų sovietinių daugiabučių rūsių pritaikymas priedangoms ne visada yra tinkamas sprendimas.
„Ukrainos specialistai atkreipė dėmesį, kad priedangų įrengimas senų sovietinių daugiabučių rūsiuose yra negalimas ir pavojingas. Atakų metu tokie daugiabučiai gali sugriūti kaip kortų namelis iki pat pirmo aukšto“, – teigė A. Žukas.
Anot jo, ši patirtis svarbi ir Lietuvai, kurioje taip pat būtina iš anksto įvertinti, ar pasirinktos priedangos iš tiesų apsaugotų žmones nuo galimų atakų.
Dar viena problema, į kurią, A. Žuko teigimu, būtina atkreipti dėmesį Lietuvoje, – naujai statomų priedangų techniniai reikalavimai.
„Šiandien Lietuvoje nėra aiškiai apibrėžta, kokio storio turi būti sienos, koks betonas turi būti naudojamas. Stato kas kaip išmano. Taip neturi būti“, – sakė A. Žukas.
Ukrainos patirtį nori pritaikyti Klaipėdoje
Vizito metu Klaipėdos delegacija taip pat susipažino su Odesoje naudojamais priedangų įrengimo normatyviniais dokumentais, jų pokyčiais nuo karo pradžios, lankė Rusijos agresijos apgadintus miesto objektus.
Su Odesos vadovais ir specialistais aptarti miesto atsparumo, kritinės infrastruktūros apsaugos, vaikų saugumo ir miesto tarnybų veiklos klausimai. Taip pat domėtasi informacinės sistemos, padedančios gyventojams greitai rasti artimiausią priedangą, kūrimu.
„Šis vizitas plačiai atvėrė akis. Tai, ką Ukraina jau patyrė ir ką dabar išmoko daryti karo sąlygomis, turime pritaikyti ir Lietuvoje. Turime suprasti, kad priedanga turi būti ne tik pavadinta priedanga, bet ir realiai apsaugoti žmogų“, – pabrėžė A. Žukas.
Klaipėdos ir Odesos bendradarbiavimas tęsiasi ne vien civilinės saugos srityje. Liepos pabaigoje Klaipėdoje dviejų savaičių poilsio stovyklose lankėsi dvi vaikų grupės iš Odesos. Uostamiestis taip pat teikia Ukrainai humanitarinę pagalbą.
Pasak Klaipėdos savivaldybės atstovų, tiesioginė Odesos patirtis ypač svarbi tuo, kad leidžia Lietuvai pasirengti galimoms grėsmėms ne teoriškai, o remiantis miestu, kuris kasdien susiduria su karo realybe.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą