Dangėje virė kovos, pakrantėje – šventė: Klaipėdą subūrė drakonų valčių festivalis

Danės skvere susirinkę miestiečiai ir svečiai stebėjo 20 komandų kovas, išbandė jūrines edukacijas ir mėgavosi šventės nuotaika.

Festivalis žymėjo vasaros sezono uždarymą ir buvo skirtas Pasaulinei jūros dienai paminėti. Upėje dalyviai varžėsi dvidešimtvietėmis drakonų valtimis, o krante laukė jūrinių mazgų rišimas, pirmosios pagalbos užduotys, viktorina ir komandinė „išgyvenimo“ rungtis. Komandos siekė Klaipėdos miesto mero taurės bei rėmėjų prizų.

Veiklos netrūko ir tiems, kurie atėjo palaikyti irkluotojų ar tiesiog pasivaikščioti. Edukacijos, muzikinė programa ir diskusijos apie jūrininko kasdienybę leido į šventę įsitraukti įvairaus amžiaus lankytojams.

Vienoje valtyje – bendras tikslas

Prieš plaukimą „Biuro olimpiečių“ kapitonas Algirdas Naveikas pasakojo, kad sėdimą darbą dirbančius žmones subūrė draugiškumas ir noras pasivaržyti.

„Azartas plius noras – ir gavosi komanda“, – sakė A. Naveikas.

Pasirengimas prasidėjo dar iki varžybų. Vakarais po darbų komandos nariai susirašinėjo, dalijosi vaizdo įrašais ir aiškinosi, kaip reikėtų irkluoti

„Ruošiamės ne tik fiziškai, bet ir morališkai“, – pasakojo kapitonas.

Pirmą kartą varžybose dalyvavęs Anatolijus prie „Jūrų kadetų“ komandos prisijungė netikėtai – sutiko padėti, kai pritrūko žmonių. Prieš startą vaikinui netrūko jaudulio.

„Pirmą kartą dalyvavau. Tai toks įdomus jausmas, nes visur vanduo, gali netyčia įkristi“, – įspūdžiais dalijosi jis.

Vis dėlto labiausiai įstrigo plaukimas, kuriame iki pergalės pritrūko visai nedaug. O paklaustas, kas vienija komandą, Anatolijus atsakė paprastai: „Noras laimėti ir pavalgyti po to.“

Jūrinius įgūdžius išbandė ir krante

Festivalio sumanytojas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas teigė, kad renginys gimė iš noro puoselėti jūrines tradicijas. Ypatingą reikšmę jis skyrė komandiniam darbui, kuris būtinas ir laive, ir festivalio rungtyse.

„Festivalyje dalyvaujančios komandos yra po dvidešimt žmonių. Retas sportas turi tokias komandas“, – sakė A. Kaupas.

Pasak organizatoriaus, dalyviai čia ne tik irkluoja, bet ir mokosi rišti mazgus, gaivinti žmogų, o edukacijose susipažįsta su jūrinėmis specialybėmis. Jis džiaugėsi sugrįžtančiais dalyviais ir svarstė apie renginio plėtrą.

„Jau mes galime sakyti, kad tai yra tradicinis renginys“, – teigė festivalio organizatorius.

Prie vienos iš edukacijų lankytojus mokė VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos trečiakursis, vos grįžęs iš praktikos laive. Čia buvo galima išbandyti, kaip rišami jūroje kasdien naudojami mazgai.

„Svarbiausia, kad mazgas būtų tvirtas ir patvarus, būtų lengvai atrišamas“, – aiškino studentas.

Veiklos netrūko ir mažiesiems festivalio lankytojams – kūrybinėse dirbtuvėlėse vaikai gamino rankdarbius, o norintys kitokių įspūdžių galėjo išbandyti virtualiosios realybės akinius.

Diskusijose – apie jūrininkų kasdienybę

Festivalyje netrūko ir pokalbių apie jūrininko profesiją. LRT žurnalistės Jovitos Gaižauskaitės vestose diskusijose „Jūrininkas – (ne)prestižinė profesija“ ir „Šiandieninio jūrininko socialinė gerovė“ susitiko esami ir būsimi jūrininkai, mokymo įstaigų bei darbdavių atstovai.

Pašnekovai kalbėjo apie profesijos patrauklumą, darbo sąlygas ir socialines garantijas. Dalijosi ir asmeninėmis patirtimis – kaip po ilgų mėnesių laive sekasi sugrįžti į įprastą gyvenimą namuose.

„Adaptacija tikrai užtrunka“, – sakė diskusijos dalyvis Gediminas. Pasak jo, grįžus į krantą tenka priprasti prie tylos, ramybės ir to, kad naktį darbo reikalais nebeskamba telefonas.

Žiūrovams – pasirodymai ir žuvienė

Šventės programoje netrūko muzikos ir pasirodymų. Renginį pradėjo Karinių jūrų pajėgų orkestras, žiūrovams pasirodė pantomimos teatro A trupė. Programą papildė Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro auklėtiniai, šokių kolektyvas „Brigantina“ ir Klaipėdos L. Stulpino progimnazijos mokiniai.

Lankytojai galėjo pasivaišinti ir žuviene. Jos virėjas tikslaus išdalyto kiekio neįvardijo, tačiau, jo skaičiavimu, paragavo daugiau kaip šimtas žmonių.

Festivalio lankytoja Kamilė Uznytė džiaugėsi žmonių gausa ir veiklomis prie upės.

„Smagu matyti tiek gyvybės prie Danės ir atrasti kažką naujo apie jūrą. Manau, Klaipėdai tokių renginių tikrai reikia, nes jie suburia žmones ir primena, kad esame jūrinis miestas“, – pasakojo ji.

Šventę vainikavo apdovanojimai

Pagrindine nugalėtoja tapo „Novikontas Academy“ komanda, iškovojusi Klaipėdos miesto mero taurę ir išvyką burlaiviu „Brabander“. Antroje vietoje likusiai „Plastikse Dragon“ komandai atiteko pietūs kelto restorane, o trečiąją vietą užėmusiai „Iron Women“ – pramoginė išvyka laivu Kuršių mariose.

Komandos buvo įvertintos ir už gebėjimus krante. „Klaipėdos teritorinė muitinė“ laimėjo viktoriną „Su jūra mes didesni“ bei „Paramediko iššūkį“. Jūrinių mazgų rišimo rungtyje geriausiai sekėsi VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos komandai, o „Išgyvenimo“ rungtyje – „Novikontas Academy“.

Atskirų prizų sulaukė naujokai ir jauniausios komandos. Už debiutą apdovanotos „Iron Women“ ir „Plastikse Dragon“, o kaip jauniausiomis įvertintos komandos „Myliu jūrą“ ir „Jūrų kadetai“. Įdomiausiu prisistatymu išsiskyrė Klaipėdos teritorinė muitinė, pasirinkusi šūkį: „Nors mes plaukiam atbuli, mūsų irklai tobuli.“

„Jus vienija Klaipėda kaip uostamiestis, gera nuotaika ir azartas“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.