Dėl nepjautos žolės klaipėdiečiai grasina teismais

Klaipėdietė Saida Ieva Puidokienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad kiekvienais metais gyventojai skambina ir rašo elektroninius laiškus-skundus su nuotraukomis dėl žaliųjų plotų aplink Vingio gatvės 11 namą ir per visą sezoną išsireikalauja vos vieno pjovimo.

„Gal reikia paduoti į teismą? Kokio dydžio bauda įgalintų pradėti pjauti šiuos savivaldybei priklausančius plotus taip, kad po kiekvieno pjovimo nereikėtų fotografuoti ir 3 metus iš eilės “prašyti" nupjauti žolę?

Su darbuotojais, kurie atvyksta pjauti žolynus, reikia ginčytis ir įrodinėti, kad šį plotą priklauso jiems nupjauti", - rašo viešame skunde klaipėdietė.

Dėl nepjaunamos žolės ten pat skundžiasi ir Naujakiemio gatvės gyventojai.

© ŽOLYNAI. Nepjauta žolė prie daugiabučių namų Naujakiemio gatvėje. Laimutės Judickienės ir Saidos Ievos Puidokienės nuotr.

Prioritetai

Pakomentuoti situaciją paprašėme Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės.

Anot jos, žolė mieste pjaunama periodiškai, atsižvelgiant į oro sąlygas, žolės augimo greitį, sezono eigą bei konkrečių teritorijų paskirtį.

"Priklausomai nuo vietos tipo, žolė pjaunama skirtingu dažnumu - parkuose, skveruose, vaikų žaidimo aikštelių ar švietimo įstaigų prieigose darbai atliekami dažniau, paprastai kas 10-14 dienų.

Mažesnio intensyvumo teritorijose, tokiose kaip pramoninės ar nuošalesnės zonos, žolė pjaunama rečiau.

Paprastai žolės pjovimo darbai vykdomi pagal rangovų susidarytą planą, tačiau ne visada pavyksta visur nupjauti žolę laiku, ypač esant ilgai trunkančiam lietingam orui (šlampa technika, sudėtingėja technikos privažiavimas, sulėtėja darbų tempas).

Tokiais atvejais prioritetas teikiamas labiausiai lankomoms viešosioms erdvėms (pvz., parkai, vaikų žaidimo aikštelės, šalia švietimo įstaigų)", - aiškino I. Kubilienė.

Nesusipratimai dėl ekologijos

Pašnekovė pažymėjo, kad ne visi miesto plotai yra pjaunami vienodai dar ir todėl, kad atsižvelgiama į ekologinius ir kraštovaizdžio principus.

"Kai kur sąmoningai paliekami žolės ruožai - t. y. vykdomas tik tam tikrų gatvių įrėminimas nušienaujant tik pakeles. Tokiais veiksmais skatinama biologinė įvairovė, išsaugojami vabzdžiai, prisidedama prie miesto ekologijos gerinimo.

Kartais dėl tokių sprendimų kyla nesusipratimų - gyventojai tikisi, kad žolė bus nupjauta visur. Tačiau ne visur toks sprendimas yra tikslingas ar būtinas.

Taip pat gyventojai kartais painioja nenušienautus ekologinius plotus ar plotus su savaiminiais želdiniais su apleistomis teritorijomis", - pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

I. Kubilienė neslėpė, kad kartais savivaldybė gauna miestiečių skundų dėl nepakankamai dažnos priežiūros prie daugiabučių namų.

„Didelės diskusijos dėl teritorijų priežiūros kyla miesto pakraščiuose, kur teritorijos pereina iš urbanistinės į gamtinę aplinką - tai ypač aktualu pievų zonose, taip pat naujai besikuriančiuose kvartaluose, pavyzdžiui, Tauralaukyje ar Rimkuose, kur gyventojai tikisi dažnesnės ir intensyvesnės priežiūros“, - sakė pašnekovė.