Dviratininkai nori savo žmonių miestų valdžioje

Dviratininkų skaičiui sparčiai augant meilė jiems deklaruojama visur, nors sąlygos ne visada tai liudija. Dėl to jų atstovai ragina vienyti jėgas ir spausti valdžią reikalaujant geresnės infrastruktūros, o kaip vieną iš sprendimų siūlo savivaldybėse įdarbinti vien tik dviračių reikalams dedikuotą specialistą.

Akivaizdžiai daugėja

Nors specialaus registro nėra, tačiau įvairūs ženklai signalizuoja, kad dviratininkų skaičius šalies pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, auga.

Pavyzdžiui, remiantis bendrovės „Smiltynės perkėla“ parduodamų bilietų statistika, iš Klaipėdos į Kuršių neriją per metus dviratininkai kėlėsi apie 300 tūkst. kartų, o kur dar žmonės, kurie savo dviračius iš kitų miestų atsiveža automobiliais.

Tie, kas per pastaruosius metus bent kartą važiavo nauju Klaipėdą ir Nidą jungiančiu dviračių taku, gali lengvai įsivaizduoti, kokį didelį srautą pritraukia ši trasa.

Savivaldybės įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ skelbė, jog 2023 metais daugiau nei 6 proc. visų miestiečių kelionių įvyko dviračiais, tikimasi, kad iki 2030 metų šis rodiklis sieks 8 procentus.

Galybė dviratininkų vasaros sezono metu užplūsta pajūrio kurortus, jie kursuoja tarp Palangos ir Klaipėdos.

Gal iš tikrųjų dviratininkai nusipelnė tik jų interesams atstovaujančio specialisto savivaldoje?

Pareigybė: dviračių reikalų specialistas

Šią idėją keliantis Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) pirmininkas Paulius Bakutis „Vakarų ekspresui“ sakė, jog šiuo metu savivaldybėse dviratininkams aktualius klausimus sprendžia žmonės, ne visada gerai išmanantys, ko tiksliai šiai visuomenės grupei reikia.

„Ateina koks nors meras ir sako žinantis geriau, pavaldiniai, ausis suglaudę, daro tai, kas liepiama. Dėl to, pavyzdžiui, kai kur vis dar statomi dviračių stovai, neatitinkantys reikalavimų, kurie pasikeitė prieš penkerius metus“, - sako jis.

© Klaipėdos savivaldybėje dviratininkų klausimai deleguoti transporto, urbanistikos ir infrastruktūros specialistams. Asociatyvi Valdo PRYŠMANTO nuotr.

P. Bakučio manymu, labiausiai nesupratimas jaučiamas įrengiant infrastruktūrą - atrodo, jog kartais projektuojant takus neišeinama iš kabinetų, o juose priimti sprendimai realybėje gali atrodyti keistai.

"Norint teisingai projektuoti ir turint ribotą laiką šiai užduočiai specialistas gali tą darbą atlikti ne visiškai gerai.

Reikia specialistų, kurie tam galėtų skirti deramą laiką, savivaldybės turėtų paskirti bent dalį etato žmogui, kad jis vien tik dviračių klausimus kuruotų, o ne deleguoti užduotis skirtingiems skyriams.

Tas žmogus turėtų būti išmanantis ne tik infrastruktūrą, bet ir domėtis tuo, kas aktualu tik dviratininkams", - nuomone dalijosi P. Bakutis.

Jo manymu, dabar tokių žmonių nėra.

"Mes identifikuojame, kad savivaldybėse dažnai tokių žmonių trūksta, dėl to dažnai dviračių infrastruktūros projektai vykdomi padrikai.

Savivaldybės specialistams dažnai trūksta žinių, todėl jie interpretuoja, kaip daryti vienoje ar kitoje situacijoje", - kalbėjo LDB pirmininkas.

Žinių spragos realybėje

P. Bakutis yra vienintelis tarptautinės dviračių trasos „Eurovelo 10“ inspektorius Lietuvoje ir pernai buvo paskirtas vertinti jos ruožą, einantį pajūriu, per kelių savivaldybių teritorijas.

Jo manymu, šioje trasoje užfiksuoti trūkumai atskleidžia savivaldybių specialistų žinių spragas - ko trūksta europinio lygio dviračių trasoms.

„Šventojoje, “Energetiko" teritorijoje už Beždžionių tilto, trasa nutrūksta. Klaipėdos rajone reikėjo keisti ženklinimą.

Problema, kad Pervalkoje nesugebėta nutiesti „EuroVelo 10“ trasos, ten vis dar delsiama, galvojama, keičiami sprendimai. Vienur yra likusi duobė, kitur - pėsčiųjų takai su turėklais, į kuriuos trankosi dviratininkai.

Infrastruktūra, skirta pėstiesiems, gali būti netinkama dviratininkams", - trūkumus vardijo P. Bakutis.

Anot jo, su savivaldybėmis apie tai kalbama, bet ne visur supratimas vienodas: „Judame į priekį, džiugu, kad yra dialogas, su kai kuriomis savivaldybėmis tikrai gerai susikalbame, nors kai kur žiūrima pro pirštus, sakoma - džiaukitės, kad iš viso galite važiuoti.“

LDB vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tik Neringos savivaldybė prisijungė prie Europos dviračių federacijos po to, kai mieste pernai apsilankė šios organizacijos prezidentas Henkas Svartouvas.

„Būdami jie ten gaus daugiau žinių, nes dabar kai kurie sprendimai yra chaotiški“, - sakė P. Bakutis.

Deleguoja kitiems skyriams

Keturioms savivaldybėms - Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Neringos ir Palangos - „Vakarų ekspresas“ spalio 24-ąją išsiuntė prašymus įvertinti LDB pasiūlymą dėl atskirų specialistų dviratininkų reikalams.

Palangos savivaldybė į prašymą nesureagavo, likusios pateikė savo vertinimus.

Klaipėdoje šie klausimai sprendžiami pasitelkus transporto, urbanistikos ir infrastruktūros specialistus.

"Mūsų vertinimu, dviračių infrastruktūros plėtra, jos priežiūra bei integravimas į bendrą darnaus judumo sistemą yra svarbi sritis, turinti įtakos gyventojų mobilumui, sveikatinimui bei aplinkosaugai.

Tačiau savivaldybėje šiuo metu šias funkcijas vykdo transporto, urbanistikos ir infrastruktūros specialistai. Savivaldybė pasirengusi šią sritį spręsti įtraukiant esamus specialistus„, - teigiama savivaldybės Administravimo departamento Transporto skyriaus komentare “Vakarų ekspresui".

Klaipėdos rajono savivaldybėje dviračių klausimų koordinavimas taip pat deleguotas kitų sričių žinovams, apie atskiro specialisto būtinybę nesvarstoma.

„Konkrečiai tokio etato Klaipėdos rajono savivaldybėje nėra. Šios srities klausimus kuruoja Statybos ir kelių priežiūros bei Infrastruktūros plėtros skyrių specialistai. Apie tokio etato steigimą kol kas svarstymų nėra“, - nurodė savivaldybė.

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad toks specialistas netrukdytų, o didesniuose mistuose, tokiuose kaip Klaipėda, jo manymu, už dviračių infrastruktūrą turėtų būti atsakingas ir visas padalinys.

„Neringai reikėtų tokio specialisto, o matant, kokie procesai dabar vyksta Klaipėdoje, kokie infrastruktūros projektai vystomi - dviračių takai sujungę atskirus mikrorajonus - tai ten gal ne tik specialisto, o viso skyriaus galbūt reikėtų, nes pagal darbų apimtis tai vienas žmogus tokio kiekio tikrai nesuvaldytų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė D. Jasaitis.

Manoma, kad neįsigilinus į dviratininkams svarbius niuansus gimsta netinkami sprendimai.

Jis teigia, kad Neringos savivaldybė į dviratininkų pastabas atsižvelgia, tačiau situacija keičiasi greičiau, nei į ją galima sureaguoti.

„Tikrai girdime dviratininkus, tikrai žinome, ką turime padaryti, bet negalime visko padaryti taip greitai, kaip naujais takais lekia dviratininkai“, - sakė D. Jasaitis.

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas P. Bakutis sako, kad požiūriui savivaldoje nesikeičiant bendruomenė turėtų kurti spaudimą ir reikalauti geresnio atstovavimo.

„Raginu jungtis žmones į mūsų bendriją, norėtume, kad joje būtų daugiau narių iš pajūrio - jais gali tapti ir pavieniai žmonės, ir organizacijos. Bendrai kartu veikdami galėsime kurti daugiau spaudimo vietos valdžioms, kad ta infrastruktūra gerėtų, kad važinėtume geresniais takais“, - sakė P. Bakutis.

Neįvertino kiekio

D. Jasaitis teigia supratęs, kad atnaujinus dviračių taką tarp Klaipėdos ir Nidos jis dabartiniam dviratininkų srautui yra per mažas, ir ragina kitas savivaldybes įvertinti tai ruošiant naujų takų projektus.

„Tik atidarę naują dviračių taką supratome, kad jis yra per siauras, todėl visiems, kurie ruošiasi tiesti naujus takus, iš karto siūlytume galvoti apie platesnius, nes dviratininkų labai daugėja, tai labai populiaru. Netikėjome, kad bus tokie srautai“, - kalbėjo meras.

Kita vertus, jis džiaugiasi, kad į Kuršių nerijos kurortus žmonės vyksta dviračiais, ne automobiliais.

„Tuo labai džiaugiamės, esame dėkingi visiems, kurie renkasi šią ekologišką transporto priemonę atvykimui pas mus. Kai matau, kiek dviračių atvyksta, mintyse bandau paversti juos automobiliais ir suprantu, kad tokiu atveju mus ištiktų krachas“, - sakė D. Jasaitis.

Meras pripažino praeityje neįvertinęs galimo dviračių populiarumo.

„Kažkada maniau, kad netoli savivaldybės pastato atsiradę 30-40 dviračių stovų yra perteklinis sprendimas, lažinausi iš ungurio - abejojau, ar jie kada nors bus užimti. Klydau“, - sakė D. Jasaitis.

Ateities gairės

Neringos meras teigia, jog miesto prisijungimas prie Europos dviratininkų organizacijos padės miestui sužinoti naujausias tendencijas ir gerąsias praktikas, taikomas šiai visuomenės grupei.

Jis taip pat teigia, kad mato infrastruktūros plėtros galimybes.

"Mūsų svajonė yra Neringoje sukurti dviračių eismą žiedu, kad viena puse būtų galima atvykti, kita - išvykti, kaip autostradoje. Tam turime plotą po elektros linija, bet reikia milžiniškų finansų.

Galbūt dviračiais būtų galima pasiekti kitą marių pusę ties Ventės ragu", - vardijo ateities vizijas D. Jasaitis.

Susisiekimo ministerija planuoja, kad 2035 metais bendro dviračių takų tinklo ilgis Lietuvoje sieks 5 tūkst. kilometrų - 2023-iaisiais jis siekė 3 tūkst. kilometrų, o gyventojų dalis, besinaudojanti dviračiais, didės iki 12-13 procentų, kai užpernai tokių žmonių šalyje buvo 3-6 procentai.

Ministerija prognozavo, jog tuo atveju, kai bent 20 proc. automobilių vairuotojų juos iškeistų į dviratį, gatvių platinimo poreikio nebeliktų.

Siekiant šio tikslo užsienio ekspertai rekomendavo integruoti dviračius į bendrą eismo sistemą - įrengti aukštos kokybės infrastruktūrą dviratininkams, užtikrinti jiems patogias ir saugias eismo bei dviračių statymo sąlygas, rengti programas, skatinančias gyventojus dviračiais naudotis kasdien ir jais vykti į darbą, mokyklas ir kitur.

Pabrėžta būtinybė užtikrinti galimybę dviratininkams keliauti be pertrūkių.