Įstatymas naikins kliūtis neregių vedliams

Antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įregistravo Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, kuris turėtų išplėsti neįgaliųjų galimybes.

„Nėra sudaryta visapusiškų sąlygų žmogui, naudojantis šunimi pagalbininku, patekti į viešąją erdvę, statinius, naudotis viešuoju transportu“, - „Vakarų ekspresui“ atsiųstame komentare dabartinį reguliavimą aiškina ministerija.

Klaipėdoje šuns vedlio neturi nė vienas regėjimo negalią turintis žmogus.

Pasak jos, dabar įstatymas pagalbininku pripažįsta tik šunį, kurį parengė akredituota įstaiga, o tokios Lietuvoje dabar nėra.

Seimui priėmus pakeitimus, turėtų būti aiškesnė tvarka, kur ir kokiais atvejais galima eiti su šunimi pagalbininku. Be to, valstybė įsipareigotų kompensuoti iki 90 proc. šių gyvūnų įsigijimo išlaidų.

Dabar tokių šunų įsigijimas bei tinkamas parengimas galimas tik asmeninėmis lėšomis.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Klaipėdos filialo pirmininkas Mindaugas Triušys sako, kad tokius šunis dabar turi nedaugelis, o uostamiestyje tarp maždaug 400 regėjimo negalią turinčių žmonių - nė vienas: „Bent jau man nežinoma.“

M. Triušys mano, jog dėl didelės kainos ir kitų priežasčių šunys vedliai vis mažiau reikalingi, juos keičia pigesnės technologijos.

"Aš manau, kad ateityje šiuos šuniukus pakeis alternatyvios priemonės - išmaniosios baltosios lazdelės, kuriamos specialios liemenės, dirbtinis intelektas - akiniai su specialiomis kameromis. Bus dalykų, kuriuos naudoti bus paprasčiau ir pigiau: kiek žinau, tokio šuns parengimas kainuoja apie 30 tūkst. eurų. Tai nemaži pinigai, o kur dar išlaikymas.

Be to, mokslu yra įrodyta, kad tie šunys dėl patiriamos įtampos bei streso gyvena trumpiau, tai papildoma atsakomybė už gyvūną“, - „Vakarų ekspresui" teigė filialo vadovas, pabrėžęs, kad tai tik jo asmeninė nuomonė.

Pirmininkas sako, kad šuo vedlys gali būti reikalingas ne tik dėl pagalbos susigaudyti aplinkoje, bet ir kaip draugas, galintis suteikti gerų emocijų.

Jis mano, kad įstatymo pataisos dėl šunų vedlių vis tiek reikalingos - dėl aiškumo.

„Aš manau, kad tokios pataisos reikalingos vien dėl to, kad visiems viskas būtų aiškiau“, - sakė M. Triušys.

Jo teigimu, tokiu pagalbininku pasaulyje naudojasi ne tik neregiai ar silpnaregiai, bet ir kitas negalias turintys žmonės.

Apie šunis-neregių pagalbininkus viešumoje pradėta garsiau diskutuoti po pernai rudenį Klaipėdoje įvykusios istorijos: su keturkoju vedliu nuo jūros į miestą viešuoju transportu parvažiuoti bandžiusi silpnaregė Ieva Krivickaitė buvo išprašyta iš autobuso, o kiti keleiviai moters su negalia atžvilgiu laidė žeminančias replikas.