Įtraukusis ugdymas Klaipėdos ugdymo įstaigoms - ne naujovė

„Noriu pasidžiaugti Klaipėdos švietimo bendruomene, vadovybe, kurie visada būdavo priešakyje procesų, susijusių su švietimu Lietuvoje. 

Mūsų miestas jau seniai pradėjo ruoštis ir šiandien jau turime apie 80 proc. vaikų, turinčių vienokią ar kitokią negalią, integruotų į mokymosi procesą“, - teigia Klaipėdos miesto tarybos narys, Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas.

Nuo 2024 m. specialiųjų poreikių vaikams atsiveria visos šalies mokyklos.

Kai kurios ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos Klaipėdoje sulaukė daugiau naujų mokinių pagal įtraukties programą, kitos mažiau.

Anot Klaipėdos lopšelio-darželio „Pušaitė“ direktorės Daivos Šalkauskienės, įstaigoje ugdomi keli vaikai, turintys vidutinio lygio elgesio sutrikimų. Šiuo metu darželyje nėra vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių.

„Praeitais metais turėjome vieną autistišką vaiką grupėje ir mums nekilo jokių sunkumų, įstaigoje dirba du mokinio padėjėjai, su kurių pagalba ugdymosi procesai vyksta sklandžiai“, - pasakoja D. Šalkauskienė.

Daugiau dėmesio skiriama pradinėms mokykloms ir progimnazijoms, nes jose specialiųjų poreikių vaikams reikia pagalbos pamokų metu atliekant mokytojų paskirtas užduotis ir dirbant savarankiškai.

Pasak Klaipėdos Gedminų progimnazijos direktoriaus Aurelijaus Liaudansko, nauji mokslo metai pasitikti su nerimu, tačiau didelių kliūčių dėl įtraukiojo švietimo reformos nekils.

„Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokykloje turėjome visada, šiais metais jų sulaukėme daugiau, tačiau mes dirbame savo darbą, ugdome visus mokinius ir stengiamės dėl jų gerovės“, - teigia A. Liaudanskas.

Klaipėdos Gedminų progimnazijoje yra 15 mokinio padėjėjų, kurie, anot progimnazijos direktoriaus, yra labai didelė pagalba ir paspirtis mokytojams.

A. Liaudanskas pastebi, kad kol kas didžiausia problema yra perpildytos klasės: „Perpildytose klasėse sunkumų kyla ir mokiniams, ir mokytojams, tikimės, kad nuo kitų mokslo metų pavyks šią problemą išspręsti.“

Pasak A. Grubliausko, Klaipėda yra pasiruošusi integracijai, mieste jau yra sukurta ir patvirtinta įtraukiojo ugdymo strategija nuo 2024 m. iki 2027 m. su reikalingomis priemonėmis ir finansiniais ištekliais.

„Įtraukiojo ugdymo reforma nėra naujiena mūsų gimnazijoje, nes mūsų mokykla pritaikyta vaikams, turintiems judėjimo ir fizinę negalią, jau seniai pas mus yra įrengtas liftas. 

Su specialiųjų poreikių vaikais mes dirbame ir stengiamės tą ugdymo procesą atlikti kuo geriau“, - pasakoja Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė.

Uostamiestyje yra dvi mokyklos, kurios orientuojasi į individualizuotą ugdymą ir yra atviros visiems specialiųjų poreikių vaikams: „Medeinės“ mokykla ir Litorinos mokykla.

Įtraukusis švietimas yra procesas, kuriame atsižvelgiama į socialinę, kultūrinę ir mokymosi įvairovę. Remiamasi veiksniais, padedančiais nustatyti ir stengtis pašalinti kliūtis ar atsiradusius iššūkius mokymuisi ar dalyvavimui švietime.

Mūsų miestas jau seniai pradėjo ruoštis ir šiandien jau turime apie 80 proc. vaikų, turinčių vienokią ar kitokią negalią, integruotų į mokymosi procesą.